Medicinos fakulteto rūmai

Būtų klaidinga tapatinti medicinos fakulteto pastatą su mirtimi. Tačiau be jos papasakota rūmų atsiradimo ir raidos istorija paprasčiausiai būtų nepilna. Nepretenduojame į išsamų istorijos aprašymą, atrinkome tik pačias reikšmingiausias detales. Ir jos nebūtinai liūdnos – vienos jų mažų mažiausiai vertos detektyvo, kitos – pažymėtos modernizacijos iššūkiais.

Ligų ir mirtingumo prevencija

Pirminiu ir svarbiausiu šių rūmų ir jų šeimininkų rūpesčiu buvo trūkstamų medicinos specialistų rengimas ir sąlygų šiam procesui užtikrinimas. Pirmojo pasaulinio karo negandos, skurdas ir užkrečiamosios ligos jauną valstybę buvo nubloškę į paribius. Dėl prasto medicinos infrastruktūros aprūpinimo ir gydytojų stokos, Lietuva Europoje atsidūrė tarp pagal mirtingumo statistiką pirmaujančiųjų valstybių, todėl socialinė apsauga ir sveikata tapo prioritetinėmis sritimis, ilgainiui turinčiomis užtikrinti modernėjančios visuomenės gerovę.

Savų specialistų stygių  įvairiose srityse turėjo užpildyti kuriama valstybinė aukštoji mokykla. 1922 metų vasario 16 d. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas (1930 m. Universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas). Universitetą sudarė Teologijos-filosofijos, Humanitarinių mokslų, Teisės, Medicinos, Matematikos ir gamtos bei Technikos fakultetai, todėl naujų Medicinos fakulteto rūmų atidarymas 1933 metais buvo ilgai lauktas ir sutiktas su didžiu džiugesiu.

Medicinos fakulteto rūmai taip pat tapo vienu reikšmingiausių ir stambiausių architekto V. Dubeneckio suprojektuotų pastatų Kaune. Deja, miręs 1932 metais, architektas savo kūrinio atidaryme jau nebesudalyvavo. Rūmai buvo suprojektuoti pagal Briuselio universiteto medicinos fakulteto pavyzdį (jie laikyti vienais geriausių Europoje). Tik kaunietiškieji „rūmai“ buvo gerokai kuklesni ir paprastesni. Vengiant prabangos bei orientuojantis į praktinius patogumus, pasiektas akivaizdus kainų skirtumo rezultatas – atitinkamai 12 ir 2 mln. litų.

Lavoninė bute

Su Medicinos fakulteto kūrimu susiję ir keletas kurioziškų istorijų. Šventinant senojoje anatomikumo vietoje statomus naujuosius fakulteto rūmus, vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų – prof. Z. Žemaitis – vaizdžiai prisiminė buvusias medicinos fakulteto darbo sąlygas. Kurį laiką fakultetas neturėjo anatomikumo, todėl garsusis chirurgas ir anatomijos profesorius Jurgis Žilinskas lavonine buvo pavertęs savo… butą! Buvo prisimintas ir toks dialogas:

„Ateina pas profesorių interesantas.

–Profesorius namie?

–Namie.

–Galima matyti?

–Ne!

–Kodėl?

–Profesorius Žilinskas virtuvėje lavonus verda!..“ (J. Ka., V. D. Universitetas statosi naujus rūmus medicinos fakultetui. Lietuvos aidas, 1931 m. liepos 4 d., Nr. 147).

Pastačius naujuosius fakulteto rūmus, čia buvo įkurtas ir anatomijos muziejus, nuo 1933 metų tebesantis toje pačioje vietoje. Jo pagrindą sudaro tarpukariu surinkti muziejiniai preparatai. Muziejus lankomas iki šiol.

Pirmasis Lietuvoje krematoriumas

Nors pastatytieji rūmai architektūrine prasme veikiau yra priskirtini modernizuotam istorizmui, vis dėlto, negalima atmesti jo turinio ir pačios įstaigos modernumo siekių. Naujieji rūmai kurti kaip universali ir moderni universitetinių tyrimų ir mokslo įstaiga. Dar vienas reikšmingas jos modernumo žymuo buvo 1936 metais rūsyje įrengtas pirmasis Lietuvoje krematoriumas.

Šiai naujovei greitai pritarė ir žinomi visuomenės veikėjai, spaudoje viešindami prašymus po mirties būti sudegintais, todėl greitai jame buvo deginamos ne tik po anatomijos pratybų likusios biomedžiagos, bet ir žmonių palaikai. Deja, po 2003 metais įvykdytos pastato rekonstrukcijos, unikalus istorinis paveldo objektas buvo sunaikintas.

S. Dariaus ir S. Girėno palaikų istorija

Galiausiai, daugelis vyresnės kartos kauniečių vis dar susieja šį pastatą su nepaprasta, detektyvo verta, transatlantinių lakūnų palaikų slėpimo istorija. 1933 metais tragiškai žuvo pirmieji, iš JAV Lietuvos link skridę Lietuvos Atlanto nugalėtojai. Sėkmingai įveikę Atlanto vandenyną, jie pasitiko tragišką mirtį dabartinės Lenkijos teritorijoje, iki Kauno likus vos 650 kilometrų… Išskirtinės reikšmės įvykis iki šiol yra vienas kertinių moderniųjų laikų Lietuvos istorijos įvykių, žuvę lakūnai iškart pripažinti tautos didvyriais, o jų palaikus nutarta balzamuoti.

Amžininkų liudijimu, artėjant sovietų kariuomenei ir naujai okupacijai, bijantis palaikų išniekinimo arba galimo sunaikinimo, lakūnų palaikus nutarta paslėpti Medicinos fakulteto rūsyje. Deja, niekas nesitikėjo, kad netinkamose sąlygose laikinai apsaugoti palaikai, paslėpti dūlės 20 metų, ir iš naujo atrasti bus tik 1963-aisiais. Jau kitais metais, gavus valdžios leidimą, jie buvo iškelti ir palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

Žilvino Rinkšelio tekstas

L. Mykolaičio ir Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2018–2019 m.