D. ir M. Šleževičių namas

Yra toks posakis: „Nėra nieko laikinesnio už amžiną“. Jis puikiai tinka trumpam Mykolo Sleževičiaus (1882–1939) asmenybės nupasakojimui. Tai buvo žmogus, prie valstybės vairo stojęs kritiniu momentu, laikinai perkėlęs jos sostinę į Kauną, čia pasistatęs namą, čia, galiausiai, ir miręs 1939 m. Bet apie viską nuo pradžių.

Laikinumas virtęs dešimtmečiais

Mykolas Sleževičius – žymus teisininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis tapo vienu iš pirmųjų ministrų pirmininkų. Jo plunksnai priklauso bent keletas itin reikšmingų dokumentų: 1918 m. jis pasirašė dokumentą, kviečiantį savanorius ginti Lietuvos nepriklausomybę, o 1919 m. sausio 2 d., artėjančio pavojaus valstybės nepriklausomybei akivaizdoje, paskelbė, kad ministerijų įstaigos laikinai perkeliamos į Kauną. Tai reiškė, kad praradus istorinę Lietuvos sostinę Vilnių, Kaunas tapo laikinąja šalies sostine. Šis unikalus statusas ilgainiui lėmė radikalią miesto transformaciją. Valstybės nelaimė virto Kauno istorine galimybe, o laikinumas truko kone visą nepriklausomybės laikotarpį. Tuo tarpu valstybės vedlys, laikinai perkėlęs šalies sostinę, miršta Kaune 1939 m., čia pasilikdamas amžiams.

Įdomu tai, kad laikinumas buvo reikšmingas miesto raidos veiksnys. Trečiame dešimtmetyje laikytasi nuostatos, esą neverta Kaune statyti brangių administracinių ir valstybinių pastatų, nes reikia laukti sugrįžimo į Vilnių. Kol valstybė delsė, statydama daugiausia tik pačius būtiniausius pastatus, Kauną plėtė verslininkai ir valdininkija, statydamiesi namus ir kurdami gyvenamąjį plotą sparčiai augančiam gyventojų skaičiui.

„Pasakų namelis“

Pasitraukęs iš aktyvios politikos M. Sleževičius tapo vienu žymiausių Lietuvos advokatų. 1932 m. kartu su žmona, dantų gydytoja Doma Sleževičiene, jiedu pasistatė prabangų gyvenamąjį namą. Savininkų butas apėmė du aukštus, čia taip pat įkurtas advokato darbo ir dantų gydytojos kabinetai. Keletas kambarių palikti nuomai. Žymiausias Sleževičių nuomininkas – rašytojas Petras Cvirka. Tačiau šiandien jis tik iš išorės primena gyvenamąjį namą. Modernioje miesto viloje dabar šeimininkauja vaikai. Čia įsikūręs Maironio literatūros muziejaus vaikų skyrius viduje panašesnis į vaikišką pasakų šalį, kurioje persirengus gali tapti mėgstamos pasakos personažu.

Žilvino Rinkšelio tekstas