„Lauko įrašų istorijos: Kauno modernizmas“
Patris Židelevičius. M. Plepio nuotrauka, 2020 m.
„Lauko įrašų istorijos: Kauno modernizmas“ – tai kompozitoriaus, garso menininko ir atlikėjo Patrio Židelevičiaus autorinis eksperimentinės muzikos projektas, kuriame pagrindiniu įkvėpimu, objektu ir epicentru tampa Kauno tarpukario paveldas – modernizmo architektūra, pastatai, jų vidus bei urbanistinis-gamtinis peizažas. Šio projekto garsinį pagrindą sudaro Kauno modernizmo urbanistinėse, architektūrinėse bei gamtinėse erdvėse įrašyti žmogaus kuriami, skaitmeniniai, analoginiai ir mechaniniai garsai (apibendrintai vadinami lauko įrašais). Juos taip pat papildo klasikinio instrumento – violončelės – melodijos, skaitmeniniai garsynai, analoginių sintezatorių pasažai, iš kurių bus sukurtos muzikinės kompozicijos, turinčios instrumentinės improvizacijos, ambient, drone, musique concrète ir kitų šiuolaikinės bei eksperimentinės muzikos stilių bruožų ir atskleidžiančios Kauno modernizmo garsovaizdžius.
Lauko įrašai. M. Plepio nuotrauka, 2020 m.
Autoriaus pagrindiniu įkvėpimu tapo gimtojo miesto tarpukario laikotarpio, kuomet Kaunas buvo reikšmingu Lietuvos ir Europos istorijos įvykių epicentru, palikimas – modernizmo ir art deco dvasia sukurti pastatai. Šiuo projektu autorius siekia tirti ir plėsti lauko įrašų supratimo ribas, atliekant garsines intervencijas unikaliose erdvėse, bei panaudojant jas įvairiems skambesio efektams išgauti (pvz. aidas, netipinis patalpos/erdvės pojūtis), garso įrašais fiksuoti ir nagrinėti girdimosios būties skirtingose erdvėse patirtis. Autorius nori atkreipti dėmesį į mus supančią aplinką, jos garsovaizdžius. Kūrinių pavadinimai bus dedikuojami skirtingoms erdvėms ir/ar pastatams – taip bus siekiama atkreipti dėmesį, bei sužadinti atsakomybę ir prisidėti prie modernistinio paveldo išsaugojimo.
Lauko įrašai. M. Plepio nuotrauka, 2020 m.
Šį projektą, kaip stipendiją, skirtą kultūros ar meno kūrėjų individualiai kūrybinei veiklai, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Sklaidos ir informacinis partneris „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“.
Projekte interpretuoti architektūriniai objektai:
Kauno centrinis paštas, Žaliakalnio vandentiekio stotis (dab. „Kauno vandenys“), Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija), Vytauto Didžiojo karo muziejus, Plytų ir čerpių gamybos bendrovė „Palemonas“ (dab. „Palemono keramika“), E. Šneiderio namas, Žaliakalnio funikulierius, Tyrimų laboratorija (dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas), Darbo rūmai (dab. Kauno kultūros centras), V. ir P. Miliauskų namas (dab. gyvenamasis namas Dzūkų g. 5), P. ir A. Galaunių namai-muziejus.
