Kultūros veikėjų P. ir A. Galaunių namai
Tūbelių šeimos namas-vila
2019 4 vasario
Kino teatras „Romuva“
2019 4 vasario
Suvedė meilė menui ir kūrybai
Namai priklausė Lietuvos menui ir kultūrai nusipelniusių žmonių dainininkės Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės ir lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininko Pauliaus Galaunės šeimai. Iš Telšių (Baidotų kaimo) kilusi A. Nezabitauskaitė ir ukmergietis (iš Pagelažių kaimo) P. Galaunė susipažino Vilniuje dailininko Adomo Varno namuose, kur vykdavo jaunų inteligentų, menininkų susibūrimai. Po kelių mėnesių draugystės, 1919 m., juos sutuokė kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Prasidėjus Vilniaus okupacijai, dar tais pačiais metais šeima išvyko į Kauną ir įsikūrė nuomojamame bute T. Daugirdo gatvėje, o 1932 m. persikėlė į namus Vydūno alėjoje.
A. Nezabitauskaitė buvo muzikos mokytoja, dainininkė ir dirigentė, rengė koncertus Kaune ir Vilniuje. Ją su P. Galaune suvedė meilė menui ir kūrybai. P. Galaunė buvo dalininkas, Lietuvos dailės istorikas ir kritikas. Gyvendami Kaune Galaunės buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, su meno kūrėjų draugijos iniciatyvą 1920 m. pradėjo organizuoti Operos teatro veiklą. Pirmajame teatro spektaklyje Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“ pagrindinį vaidmenį atliko pati A. Nezabitauskaitė-Galaunienė, kuri per visus darbo teatre metus iš viso sukūrė 20 pagrindinių vaidmenų, ji buvo pagrindinė partijų atlikėja. Nusilpus balsui solistė 1931 m. išėjo iš teatro. Kurį laiką dėstė Kauno konservatorijoje, J. Gruodžio muzikos mokykloje ir vadovavo chorams. Kaip ir jo žmona, P. Galaunė Kaune dirbo kultūrai – 1924 m. jam buvo pavesta statyti M. K. Čiurlionio dailės galeriją, P. Galaunė rūpinosi M. K. Čiurlionio bei kitų lietuvių dailininkų darbais, rinko liaudies meną, rūpinosi lietuvių menininkų parodų rengimu, kartu buvo pedagogas ir menotyrininkas. Parašė apie 430 mokslinės literatūros straipsnių apie Lietuvos meną ir kultūrą, dirbo dėstytoju Kauno ir Vilniaus universitetuose.
Modernus menininkų namas
Šeimos lėšomis ir rūpesčiu statytą namą 1932 m. suprojektavo architektas A. Funkas. Namas iki šiol išsiskiria savo modernistinėmis formomis – tai tikras ankstyvojo lietuviško modernizmo pavyzdys. Iš skirtingo dydžio stračiakampių tūrių sukomponuotam pastatui būdingas tiesių linijų žaismas, kampus pabrėžia ištisiniai vertikalūs ir paprasti kampiniai langai. Įkurdintas natūralioje gamtos oazėje – Ąžuolyne – aštriu geometriškumu ir skirtingais tūriais pasižymintis namas net ir praėjus daugiau nei aštuoniasdešimt metų nuo jo statybų vis dar atrodo moderniai ir net šiuolaikiškai. Namo salonas buvo persmelktas tarpukario Kauno dvasios, jame vakarodavo inteligentai, čia lankydavosi dailininkai, operos solistai, kompozitoriai, rašytojai, vykdavo pokalbiai, skambėdavo fortepijono muzika ir A. Galaunienės atliekamos dainos. Galaunių namuose-muziejuje yra saugomas šeimininko pasakojimo apie namo statybą garso įrašas, kuriame jis pasakoja apie namus Vydūno alėjoje. Galaunė teigia, kad namo statytis neketino, bet vieną kartą „pasipainiojus“ jo artimam draugui, menininkui A. Galdikui buvo gautas ir sklypas, ir paskola namui statyti. Galbūt be šių menininkų draugystės Galaunių namų, bent jau tokių, kokie jie yra dabar, ir nebūtų buvę.
Šiandien pirmame namo aukšte, šešių kambarių bute įrengta memorialinė A. ir P. Galaunių ekspozicija, kur galima pamatyti P. Galaunės surinktas grafikos, ekslibrisų, bibliofilinių knygų ir liaudies meno kolekcijas. Veikia paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“, kurioje galima pajusti tarpukario laikinosios sostinės gyvenamosios aplinkos kultūrą ir estetiką. Muziejuje galima apžiūrėti ir Nepriklausomybės akto signataro Kazio Bizausko kambarį.
Robertos Šukauskaitės tekstas
Šaltiniai:
S. Javaitytė, Galaunių namai – primirštas modernizmo perlas Ąžuolyne. Kas vyksta Kaune, 2018-01-11.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.