Dab. Kauno valstybinė filharmonija
Adresas: L. Sapiegos g. 5 / E. Ožeškienės g. 12, Kaunas
Architektas E. Frykas
Pastatytas 1929 m.
Informacija renginiams: Didžioji koncertų salė – 530 vietų, Mažoji salė – 60 vietų.
Kontaktai: http://kaunofilharmonija.lt/veikla/
1929 m. pastatytuose valstybiniuose rūmuose įsikurė Teisingumo ministerija ir Vyriausiasis tribunolas, taip pat įvairios teisminės tarnybos, o pastato kolonados viršų papuošė auksuotų raidžių įrašas: „JUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM“ („Teisingumas yra valstybių pagrindas“). Deja, iki mūsų dienų šis užrašas neišliko… Kiek vėliau šiame pastate nutarta priglausti ir Seimą, kuris iškilmingu posėdžiu savo darbą rūmuose pradėjo 1936 m. rugsėjo 1 d. Prasidėjus sovietinei okupacijai, pastatas buvo nacionalizuotas, erdviose patalpose glaudėsi daugelis įstaigų: LTSR Vandens kelių ministerijos Nemuno laivininkystės valdyba, projektavimo institutas, lėlių teatras, nuo 1961 m. į pastatą įsikėlė ir filharmonija.
Teisingumo ministerija [atvirukas]. XX a. 3-4 deš. Kaunas
2006 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu Lietuvos nacionalinės filharmonijos Kauno filialas tapo savarankiška koncertine įstaiga – Kauno valstybine filharmonija. 2005 m. pradėti pastato rekonstrukcijos darbai (projekto aut. R. Gudienė ir L. Perevičienė), kurie truko trejus metus. Po rekonstrukcijos šiek tiek pakito salės erdvė: įrengtas balkonas chorui, išplėsti žiūrovų antro aukšto balkonai. Pagal pirminį projektą salė per stoglangius ir švieslangių lubas buvo apšviečiama natūralia saulės šviesa. Lubų konstrukcija yra išlikusi, tačiau dabar čia įrengtas reguliuojamas apšvietimas, kuris gali apšviesti salę bet kuriuo paros metu. Dar vienas naujas akcentas – į kiemą atsiverianti stiklinė terasa.
Tai vienas iš nedaugelio Pirmosios Respublikos laikotarpiu specialiai valstybės institucijoms suprojektuotų pastatų Laikinojoje sostinėje. Šie negausūs pavyzdžiai mums atskleidžia, kaip valstybė siekė reprezentuoti save architektūrinėse erdvėse. Visų pirma, rūmai pasižymi valstybinėms įstaigoms, arba „oficialajam stiliui“, būdingu monumentalumu, yra priskiriami prie neoklasicizmo stiliaus su ryškiais art deco architektūros elementais – tai atspindėjo bendras to meto tendencijas ir madas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Antra, buvo siekiama ne tik atliepti madas, bet ir originaliai reprezentuoti savitą nacionalinę kultūrą: vestibiulio kolonų kapiteliai padabinti liaudies drožinių motyvais, kolonų pagrindą juosia tautinę juostą imituojantys ornamentai, lubose įrengtas vitražas, pagrindinių laiptų viršuje – Gediminaičių stulpai, o grindis puošia liaudiškas gėlių ornamentas. Dar svarbu pažymeti, kad Teisingumo ministerijos ir Seimo rūmai neabejotinai yra stambiausias ir prestižiškiausias architekto E. Fryko suprojektuotas objektas.
Karikatūra: „Diena“, 1934-12-16, p. 1
1934–1935 m. šiame pastate vyko rezonansiniu tapęs ir Europoje plačiai nuskambėjęs Klaipėdos krašto pronacistinių organizacijų teismo procesas (kitaip dar vadinams Sasso ir Neumanno procesu). Čia perskaityti nuosprendžiai skaudžiai atsiliepė Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio santykiams bei tolesnei Lietuvos ūkio raidai – blokuotas produktų eksportas, imtasi politinio spaudimo. 1936 m. rugsėjo 1 d. čia darbą pradėjo Ketvirtasis Seimas (sušauktas po 10 metų pertraukos), tad šiuose rūmuose buvo parengta ir 1938 m. valstybės Konstitucija.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
Purvinaitė, R. Kauno filharmonijos (buv. Teisingumo ir Seimo rūmų) L. Sapiegos 5 paminklosauginės ekspertizės aktas. Kaunas, 1998.
V. Zabulionio, 2020 m., MB „Virmalda“ (http://virmalda.lt/), 2011 m. ir „Ekskurso“, 2016 m. nuotraukos.
