Vieta

1931 m. pavasarį Kauno miesto statybų skyriui pateikiamas prašymas išduoti leidimą namo statybai. Prašymo teikėjas – namo savininkas ir jo projekto autorius Vasilijus Prozorovas. Pagal pateiktą brėžinį, leista statyti dviejų aukštų namą, tačiau jau tų pačių metų rudenį informuojama, kad projekto nesilaikoma ir statomas trijų aukštų namas.

1933 metais namą ir nusipirko karininkas Domas Grabys su žmona Bronislava. Tuo metu šis namas buvo vieno aukšto su mansarda, asimetriško tūrio, pastatytas iš labai gerų ir didelių rąstų.

Žvelgiant iš gatvių kampo, susidaro įspūdis, kad namas lyg pakirptais sparnai stiebiasi į dangų, tačiau niekaip negali pakilti. Priešingai nei kaimynystėje stovintis namas, šis nuo gatvių kampo tarsi atsiribojęs – balkonai atgręžti į kiemo pusę, o įgilintoje pirmojo aukšto terasėlėje slepiasi išvaizdžios namo durys ir pagrindinis įėjimas.

P. Višinskio gatvės galą, atsiremiantį kone į pačias Prisikėlimo bažnyčios duris įrėmina du privatūs gyvenamieji namai. Žvelgiant nuo bažnyčios pusės, šie du modernistai formuoja tikrus modernistinius vartus į ne mažiau modernistinius Žaliakalnio kvartalus, pasižyminčius plačia medinės ir mūro architektūros įvairove.

Vieną iš K. Būgos gatvės aukštaūgių gyvenimui ir nuomai 1933 m. pasistatė Elžbieta ir mokesčių departamento direktorius Mikas Bliūdžiai. Išvaizdų modernistinės architektūros namą suprojektavo įvairių, ir šiandien puikiai pažįstamų pastatų autorius architektas Nikolajus Mačiulskis.

Nors šis namas galėtų būti lengvai priskirtas architekto B. Elsbergo autorystei (panašaus tipo ir architektūros namų bent kelis galima pamatyti čia pat V. Putvinskio gatvėje) vis dėlto tai inžinieriaus G. Gumeniuko projektas.

Nors ir projektuoti žinomo tarpukario architekto, Prancūzijos ir Belgijos mokyklų auklėtinio, iš pažiūros, šie namai neatrodo išskirtiniai, svarbūs ir labai patrauklūs. Tačiau jų vertė glūdi ne tik architektūroje, bet ir įdomiose atsiradimo aplinkybėse.

Tai originalios architektūros ir puikiai į aplinką įkomponuoto namo pavyzdys. Sykiu įdomi, tačiau ir komplikuota sklypo padėtis, matyt, lėmė, kad namo statyboms buvo parengti bent keli projektai: vienas jų – turintis istoristinių bruožų, laužytų formų frontonais bei erkeriu paryškintu kampu, kitas – kur kas modernesnis.

Iš pirmo žvilgsnio, šis, praėjusio amžiaus prabanga alsuojantis namas, nė iš tolo neprimintų kunigo namo – jis didžiulis ir puošnus. Tačiau jo architektūra išskirtinė kaip ir pats namo savininkas. Antanas Šmulkštys buvo ne tik kunigas, bet ir politinis veikėjas bei rašytojas.