Vieta
2019 7 vasario
Antano Jokimo suprojektuotame mokyklos pastate atsispindi naujausios to meto tendencijos: pastato fasadą puošia kampinis bokštelis, sienų braukos, minimalus dekoras. Mokyklai būdingi dideli, daug šviesos praleidžiantys langai, o erdvės viduje pasižymi aukštomis lubomis.
2019 7 vasario
Šalia natūralios vandens talpyklos – Nemuno upės – pastatyti ugniagesių rūmai, tarsi simboliniai miesto sienos architektūriniai vartai, pasitinkantys ir palydintys mus, keliaujančius plačiu prospektu link Senamiesčio. Ši ugniagesių stotis pretendavo tapti geriausia Pabaltijyje, tačiau iki visiškos gaisrų prevencijos modernizacijos mieste tetrūko automatinės priešgaisrinės signalizacijos.
2019 7 vasario
„Namas su apskritu langu“ – taip jis geriausiai pažįstamas daugeliui kauniečių. Ir nors pastatų su tokiais langais Kaune yra ne vienas, vis dėlto, jų formų įvairovė viename pastate, jo išskirtinė architektūra paverčia jį vienu ryškiausių lietuviškojo modernizmo pavyzdžių.
2019 7 vasario
Šančių pradžios mokykla – viena didžiausių pradinių mokyklų (15 komplektų; 22,000 kv. m.) pastatytų tarpukario Kaune. Tai būdingas produktyviausio ugdymo įstaigų projektuotojo Felikso Bielinskio kūrinys.
2019 7 vasario
Vieno iš profesionaliausių Lietuvos tarpukario mokyklų kūrėjo S. Kudoko darbai reikšmingai papuošė ir Šančių rajoną. Pradžios mokykla – vienas iš švietimo infrastruktūros modernizavimo ženklų Šančiuose.
2019 7 vasario
Moderniomis architektūros formomis sukurta romaninė Šančių bažnyčia tapo tikra Juozapavičiaus prospekto puošmena. Nors, žvelgiant iš kai kurių perspektyvų, labiau primena stambų industrinį nei sakralinį pastatą. Prie bažnyčios puošybos dirbo ir dailininkas L. Truikys.
2019 7 vasario
Tarpukario metais Šančiuose vyko sparti modernizacija. Ir nors ji rajono veido nepakeitė iš esmės, čia radosi modernios mokyklos, pramonės įmonės ir infrastruktūra. Šančių gaisrinė – vienas iš šios modernizacijos ženklų.
2019 6 vasario
Ant vaizdingo Jiesios upės skardžio stovi namas, kuriame 1938–1941 matais nuolat, o 1942–1965 metais su pertraukomis gyveno rašytojas K. Boruta. Čia parašyta dalis „Baltaragio malūno“, „Mediniai stebuklai“, „Dangus griūva“. Rašytojas mėgo šį ramų kampelį. Jaunieji Borutiečiai, moksleiviai, prižiūri šią sodybą ir rengia čia poezijos vakarus.
2019 6 vasario
Šeimos vasarnamis buvo pastatytas 1938 m., todėl pasidžiaugti juo ilgai neteko. Žaliai dažytas vieno aukšto namas su mansarda karo metais tapo prieglobsčiu nuo mieste krentančių bombų. Po karo namas nacionalizuotas, jame įkurta miestelio vaistinė. Šiandien namas vėl priklauso Landsbergių šeimai.