Banko tarnautojų kooperatyvo namai

Nors ir projektuoti žinomo tarpukario architekto, Prancūzijos ir Belgijos mokyklų auklėtinio, iš pažiūros, šie namai neatrodo išskirtiniai, svarbūs ir labai patrauklūs. Tačiau jų vertė glūdi ne tik architektūroje, bet ir įdomiose atsiradimo aplinkybėse. Juos galime laikyti šiuolaikinių blokinių kooperatyvinių namų pirmtakais. Tokio, architektūriškai vientiso, komplekso idėja 1938 m. gimė septyniems banko tarnautojams, pasiėmusiems paskolas ir nutarusiems, kad kompleksiškai statyti namus yra daug patogiau, pigiau ir greičiau.

Tai yra puikus tarpukario Kauno viduriniosios klasės miestiečių bendro intereso ir būsto pavyzdys. Pastatų ansamblį sudaro trys korpusai, išdėstyti aplink bendrą kiemą. Už kiekvieno namo yra po mažą sklypelį, tarsi mažą vidinį kiemelį kiekvienam namui. Namai primena žemaūgius, tradicinės architektūros užmiesčio sodybinius namus tačiau tokia ir buvo paties architekto idėja – sukurti sodybinio tipo namus, kurie, jo manymu, tiktų Ąžuolyno aplinkoje. Namų vidinė struktūra paprasta ir funkcionali – pirmuose aukštuose suplanuoti 4 kambarių butai, taip pat ir antruose aukštuose, tačiau čia dėl šlaitinio stogo jie kiek mažesni.

Deja, prasidėjus okupacijai ir po nepriklausomybės atkūrimo, šie namai ėmė prarasti savo pirminį architektūrinį identitetą. Renovuojant juos nebesistengiama išlaikyti seno išplanavimo, pristatomi nederantys priestatai, keičiamos namų formos.

Tekstą parengė Ieva Narauskaitė

Šaltiniai:

Už surinktą informaciją apie pastatą dėkojame Pauliui Lazauskui!

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Nuotraukų šaltinis: Facebook profilis „Kauno detalės“.