Kunigo A. Šmulkščio namas

Prabangus kunigo namas

Iš pirmo žvilgsnio, šis, praėjusio amžiaus prabanga alsuojantis namas, nė iš tolo neprimintų kunigo namo – jis didžiulis ir puošnus. Tačiau jo architektūra išskirtinė kaip ir pats namo savininkas. Antanas Šmulkštys buvo ne tik kunigas, bet ir politinis veikėjas bei rašytojas. Jis dirbo Švietimo ir Krašto atstatymo komisijose, vadovavo Lietuvos gynimo komiteto propagandos skyriui. Buvo aktyvus Lietuvos meno kūrėjų draugijos narys. Nuo 1904 m. bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose: „Draugija“, „Šaltinis“, „Tėvynės sargas“, „Viltis“ ir kt. Pasirašydamas Paparonio slapyvardžiu, kunigas rašė dramas, eilėraščius ir kitus kūrinėlius jaunimui. 1927–1931 m. gyveno ir u-darbiavo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai pakoregavo ir namo statybas – jos pradėtos 1927-tais ir užsitęsė iki 1931-ųjų. Karo metais, neturėdamas kitų pragyvenimo šaltinių, A. Šmulkštys laikė pamaldas Kristaus Prisikėlimo ir Įgulos bažnyčiose. Ant namo kabanti atminimo lenta liudija čia gyvenus ir chorų dirigentą Nikodemą Martinonį. Jis vadovavo Šaulių sąjungos, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Kauno universiteto, Kauno „Dainos“ draugijos ir „Kauno audinių“ mišriems chorams, daug metų buvo „Lietuvos muzikų“ draugijos pirmininkas ir muzikinio gyvenimo organizatorius. Name taip pat gyveno ir geografas, visuomenės veikėjas profesorius ir idėjos apie „atsarginę“ Lietuvą kūrėjas Kazys Pakštas.

Kunigo A. Šmulkščio namo kiemo fasadas, 2019 m. Nuotraukos šaltinis: lrytas.lt

Modernizuotas barokinis rūmas

Kunigo namo išskirtinumą kuria skirtinga visų keturių pastato fasadų plastika. Dešiniojo šono ir priekinis fasadai atrodo santūriausiai, čia labiausiai išsiskiria pagrindinio įėjimo portalas su stilizuotom kolonom ir kriauklės formos frontonu, kuris dekoruotas augaliniais motyvais. Kairiojo namo šonas išsiskiria pusapvaliu, per visus tris namo aukštus besitęsiančiu tūriu, kuris pastogėje „karūnuojamas“ atviru balkonu, nuo krašto atitvertu stambia ažūrine tvorele. Galiausiai, pats puošniausias, tarsi besislepiantis, namo kiemo fasadas, visu savo grožiu atsiveriantis į miestą. Jis monumentalus ir ištaigingas, primenantis modernizuotą barokinio dvaro rūmą. Per du aukštus tįstančios namo kolonos kuria ir remia jaukias, dideles ir atviras visų trijų aukštų terasas, o namo pastogę vainikuoja pusapvalis, karpyto profilio frontonas, kurio vidų puošia iškilus augalinis ornamentas. Stogas kelių pakopų, laužytų formų. Kiekviename namo aukšte buvo suprojektuota po šešių kambarių butą, tačiau realiai toks įgyvendintas tik antrame aukšte, likusieji butai, sumažinti ir paskirti nuomai.

Tekstą parengė Ieva Narauskaitė

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.