Kazys Boruta buvo poetas, prozininkas ir vertėjas. Šiame name jis gyveno nuo 1938 iki 1965 metų. Kadangi kūrėjui patiko sodininkystė, apželdinimas, matyt, namo statybai ieškota vaizdingos ir nuošalios vietos, o ją radus, kieme buvo pasodintas obelų sodas, įrengti takeliai, kurie net turėjo savo pavadinimus: „Gyvenimo tempas“ ir „Ramybės tempas“. Po Antrojo pasaulinio karo rašytojas persikelė gyventi į Vilnių ir čia atvažiuodavo tik vasaroti. Po kurio laiko namuose nuolatos apsigyveno K. Borutos brolis Jonas su šeima. Būdamas čia, rašytojas parašė savo vieną žymiausių kūrinių – apysaką „Baltaragio malūnas“.
Rašytojo Kazio Borutos namas, 1940 m. K. Borutos nuotrauka. Iš Eglės Makariūnienės asmeninio archyvo. Prieiga per internetą: Kultūros vertybių registro byla.
Nors namo architektūra nėra kažkuo ypatinga, jo reikšmingumą kuria ne tik memorialinė vertė. Architektūroje ir vidaus planavime galime įžvelgti tam metui būdingas racionalumo ir funkcionalumo tendencijas, maža to, namo projektą rengė profesionalus statybų inžinierius. Jame ir šiandien galime ižvelgti miesto mūrinei architektūrai būdingas modernizmo formas, „importuotas“ medyje. Keturių kambarių namui su mansarda išskirtinumo suteikia ir jo aplinka. Jis stovi vaizdingoje Jiesios upės atšlaitėje, nuo kurios atsiveria platus slėnis. Šiuo metu namą prižiūri vietos bendruomenė ir rašytojo atminimą puoselėjantys Borutiečiai, kuriems priklauso ir Jonučių mokyklos moksleiviai. Čia rengiami poezijos skaitymai ir kiti kultūriniai renginiai.
Rašytojo Kazio Borutos sodyba, 1939–1940 m. K. Borutos nuotrauka. Iš Eglės Makariūnienės asmeninio archyvo. Prieiga per internetą: Kultūros vertybių registro byla.
Ievos Narauskaitės tekstas
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!