Šančių II-oji pradinė mokykla

Šančių atsiradimas ir vystymasis buvo glaudžiai susijęs su karine infrastruktūra ir pramone, todėl nuo pat pradžių šie elementai formavo savitus rajono bruožus. Jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiame Kauno priemiestyje veikė įvairūs fabrikai, todėl didžiają dalį rajono gyventojų sudarė šių fabrikų darbininkai. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, po metų šis priemiestis buvo prijungtas prie Kauno, todėl tarpukariu čia vyko dar vienas sparčios plėtros etapas. Carinius tvirtovės pastatus perėmė Lietuvos kariuomenė, jie atiteko Šančiuose įkurdintos 2-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Algirdo pulko reikmėms, vėliau – sovietų okupacinei kariuomenei. Todėl ne tik tarpukariu, bet ir sovietmečiu šis rajonas išliko margas ne tik socialine, bet ir tautine prasme.

Šančių pradžios mokykla. Publikuota leidinyje: „Lietuva 1918-1938“, Kaunas: Spaudos fondas, 1938. Nuotraukos šaltinis: www.autc.lt

Kaip ir Šančių, taip ir aptariamo pastato atsiradimo aplinkybės bei istorija taip pat yra neatskiriama nuo to meto realijų, valstybės tikslų ir rajono ypatybių. Istoriškai susiklostė, kad karininkija, kiti aukštesnes pajamas turintys gyventojai kūrėsi tarp Juozapavičiaus prospekto ir Drobės gatvės buvusioje erdvėje. Tuo tarpu „Drobės“ ir „Cotton“ mezgėjai bei audėjai, „Metalo“ darbininkai, „Ringuvos“ muilo gamintojai kūrėsi daugiausia tarp Juozapavičiaus prospekto ir Nemuno upės, suformuodami savito vaizdo ir dvasios „Krantų rajoną“ su raizgiomis gatvelėmis ir nedideliais mediniais namais. Šiuos sklypelius jie įsigijo po to, kai didelių žemės plotų Šančiuose savininkas Fanstilis ėmė juos skaidyti ir pardavinėti kitiems. 

Kauno miesto Žemųjų Šančių nuotraukoje – pradinė mokykla V-ojo Kranto  g. Nr. 7., 1939 m. Šaltinis: KRVA. F. 218, ap. 4, b. 250, l. 2-5. Nuotraukos šaltinis: www.archyvai.lt

Pirmaisiais nepriklausomybės metais Kauno priemiesčiuose mokyklos dažniausiai buvo steigiamos įvairiose gyvenamosiose patalpose. Neišsiskyrė šiuo atveju ir Šančiai, kuriuose 1920 m. atidaryta Kauno 2-oji vidurinė (dviklasė) mokykla, įsikūrusi dar caro laikais statytame mediniame pastate. Pirmuosius mokslo metus pradėjo dvi klasės su 49 mokiniais. Tačiau augantis gyventojų skaičius lėmė ugdymo vietų trūkumą, ypač siekiant suteikti bent jau nuo 1922 m. privalomą ketverių mokslo metų kursą. Šią problemą imta spręsti 1935 m., kuomet buvo pastatyta Stasio Kudoko projektuota pradžios mokykla, atitikusi visus to meto naujų ir modernių mokyklų projektavimo reikalavimus bei tendencijas: įrengti žaliąsias erdves, sporto aikštynus, o ir savo masteliu tapti vietos urbanistiniais orientyrais. Anot to meto spaudos – „Vaikų aikštė ne prabangos dalykas, o kasdienė duona: kulturingiems žmonėms apie tai aiškinti nereikia“. 

Aisčio Zubo tekstas

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

J. Stonkaus nuotraukos, 2020 m.