Adresas: Juozapavičiaus pr. 60, Kaunas
Architektai: A. Šalkauskis, A. Netyksa, inžinierius P. Markūnas
Pastatyta 1938 m.
Įvertinimas: Europos paveldo ženklas
Šančių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Šančių ugniagesių stotis
2019 7 vasario
Šančių II-oji pradinė mokykla
2019 7 vasario
Tankiai apgyvendintas priemiestis be bažnyčios
Vos pastatyta, moderniomis architektūros formomis iki šiol išsiskirianti Šančių bažnyčia tapo tikra judraus prospekto puošmena. Moderniai interpretuota ir Lietuvoje nebūdinga romaninė šventovės architektūra, žvelgiant iš kai kurių perspektyvų, labiau primena stambų industrinį pastatą nei sakralinį objektą. Apskritai, modernistinės bažnyčios tarpukario Lietuvoje nebuvo dažnas reiškinys, todėl ši Švenčiausiosios Jėzaus Širdies titulo bažnyčia tebėra įdomiu ir vertingu Lietuvos sakralinio paveldo pavyzdžiu.
Vienas iš Šančių bažnyčios projektinių pasiūlymų, 1935 m. Autorius A. Šalkauskis. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registras.
Nuo pat XIX a. pab. Šančiai pasižymėjo rūsčiu karišku ir darbininkišku veidu – čia pastatytas didžiausias Kauno tvirtovės karinis miestelis, stambus metalo fabrikas, kūrėsi įvairios dirbtuvės. Todėl jau tarpukariu tai buvo ypač tankiai apgyvendintas, didžiausias ir vienas sparčiausiai besiplečiančių laikinosios sostinės priemiesčių, vėliau – miesto dalis (Žemieji Šančiai prie Kauno prijungti 1919 m., o Aukštieji – 1932 m.). Antrojo pasaulinio karo išvakarėse abejose Šančių dalyse kartu sudėjus gyveno apie 25 tūkstančiai žmonių, o tai prilygo tuometiniam Šiaulių miesto dydžiui. Augnat gyventojų skaičiui, opėjo ir katalikų maldos namų klausimas. Nuo seno didelė dalis parapijiečių naudojosi maža koplytėle kapinėse arba keliaudavo į gretimą Karmelitų parapijos bažnyčią. Vėliau maldos namai įrengti pertvarkytame tvirtovės karinio sandėlio pastate, tačiau tai problemos neišsprendė. Susidariusią situaciją iki naujosios bažnyčios statybų liudija ir iškalbingas faktas, kad vienas parapijietis savo nuosavame sklype ant Nemuno kranto ketino už savo lėšas pastatydinti bažnyčią.
Bažnyčia po statybų, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registras.
Organiškas sąlytis su aplinka
Naujos šventovės statybą inicijavo tuometinis Šančių parapijos klebonas Mamertas Lumbė. Projektavimo darbai tęsėsi kelerius metus. 1935 m. buvo pateiktas architekto Algirdo Šalkauskio projektas, tačiau jis projektavimo darbų neužbaigė ir statinio projektavimą perėmė architektas Adolfas Netyksa. Dėl to šiek tiek pakito ir pats projektas. Tačiau tai, kad statinio techninės priežiūros atsisakė ir A. Netyksa liudija, kad trūko susitarimo su pačiu klebonu. Šiaip ar taip, bažnyčios statyba buvo baigta 1937 m., o pašventinta – 1938-aisiais.
Bažnyčia po statybų, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registras.
Bažnyčia bendrame Šančių kontekste išsiskiria stambiais ir rūsčiais tūriais. Jie neperkrauti puošyba. Pastato architektūra darniai susiliejo su rajono urbanistiniu kraštovaizdžiu, kuriame koncentravosi pramonė, technikos infrastruktūra ir kareivinių kompleksai. Šventovės vidaus erdvės išskirtinumą kuria presbiterijos arka, kurią puošia dailininko Liudo Truikio freska „Angelai“ bei galinio fasado languose pokariu ikomponuoti Stasio Ušinsko vitražai. Bažnyčios stogo predengimui panaudota moderni gelžbetonio konstrukcija, kurią sukūrė inžinierius Pranas Markūnas – tai vienas pirmųjų plonasienės gelžbetonio kevalo konstrukcijos pavyzdys tarpukario Lietuvoje.
Šančių bažnyčios altorius, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registras.
Bažnyčia nukentėjo karo metų bombardavimų metu: išdužo galiniame fasade palikta įstiklinta plokštuma, apgadintas altorius. Todėl 1942 m. altorius bei galinė siena buvo pertvarkyta architekto Broniaus Elsbergo. 1942–1947 m., vadovaujant klebonui Antanui Sadauskui, bažnyčioje įrengta sakykla, naujos klausyklos, naujos Kryžiaus kelių stotys. 1953–1963 m. klebono Pranciškaus Šniukštos iniciatyva vėl pertvarkytas didysis altorius.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Šv. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčia. Kultūros vertybių registras.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
J. Stonkaus nuotraukos, 2020 m.