Tarptautinė vasaros mokykla, vykusi Kaune ir Kačerginėje, sukvietė architektūros, istorijos, paveldosaugos sociologijos ir susijusių sričių profesionalus ir studentus tyrinėti istorinę kurorto reikšmę, jo kultūrinę tapatybę ir ateities raidos potencialą.
Kurortas apima pokyčius fizinėse, erdvinėse ir psichologinėse sąlygose. Šie pokyčiai gali būti sukurti tikslingai, sumodeliuoti arba įvykti savaime, tačiau, bet kuriuo atveju, jie pasireiškia ir architektūroje. Kurorto architektūros pasiūlytos sąlygos skiriasi nuo mūsų kasdienybės, ji egzistuoja kaip priešingybė miesto kitoniškumui. Kurortai – tai vietos, į kurias vykstame ilsėtis, atsipalaiduoti, kurti ir užsimiršti. Jie nepaprastai svarbūs mūsų sveikatai ir gerovei. Tačiau šios, praeityje atokesniuose kontekstuose įkurdintinos erdvės, šiandien tapusios miesto ar jo besiplečiančių priemiesčių dalimis. Tai skatina kelti klausimus apie kurortų vaidmenį, miesto ribas ir jų tarpusavio santykį.
Vienas ankstyviausiųjų erdvinio kurorto planavimo pavyzdžių – mitiniai Kabantieji Babilono sodai, kuriuos penktame amžiuje prieš Kristų savo žalių gimtinės kalvų ir slėnių išsiilgusiai žmonai Semiramidei pastatydino karalius Nabuchodonosaras II. Nuo tų laikų, karalių dinastijos ir privilegijuotų valdančiųjų klasių atstovai visame pasaulyje savo vasaros rūmus statėsi kaip poilsio vietas, skirtas pabėgti nuo miesto gyvenimo ir visų su juo susijusių reikalų. XIX a. pabaigoje ši prabanga vis dažniau pasiekdavo ir plačiąją visuomenę, iškilo nauja kurortinių miestų formos tipologija. Tuomet pirmą kartą kurortiniai miestai ir miesteliai pradėti kurti specialiai paprastiems žmonėms.
Kurortas visuomet nurodo į sankirtą tarp dviejų erdvių – tą, iš kurios ateiname ir tą, į kurią vykstame. Šių metų vasaros mokyklos metu, dėmesio centre ir atsidūrė šis gyvybiškai svarbus santykis. Jis buvo analizuojamas per Kauno miesto ir kurortinio Kačerginės miestelio kontekstą. Pasitelkus šias dvi erdves kaip gyvąsias laboratorijas, buvo tyrinėjami identiteto, modernistinio paveldo ir kultūrinės vertės klausimai, bei ieškoma kurortų ir miestų ateities tarpusavio egzistavimo modelių. Ar gali istoriniai kurortai tapti XXI a. ir tolimesnės ateities kurorto modeliu? Atsakymų į šį klausimą buvo ieškoma mokyklos metu.
