Apie konferenciją

Modernizmas ateičiai. Interpretacijos 

Konferencija simboliškai užbaigia penkerius metus trukusią programą „Modernizmas ateičiai“, kuri yra projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Intensyvus darbas interpretuojant modernizmą patvirtino, kad esminė sėkmingos istorinio urbanistinio sluoksnio integravimo į šiuolaikinį miestą sąlyga yra daugialypis pasakojimas, jungiantis mokslininkų, paveldo srities specialistų, menininkų, paveldo objektų savininkų, plačiosios paveldo bendruomenės ir entuziastingos auditorijos žinias, istorijas bei motyvacijas. Žmogaus sukurtos aplinkos kompleksiškumą ir prieštaringumą gali perteikti tik daugialypis istorinės architektūros paveikslas. Susitelkę į meno ir paveldo dialogą ir pagrindiniu pavyzdžiu pasirinkę XX a. architektūrinį palikimą, šiuos architektūrinius objektus traktavome kaip kultūros paveldo laboratoriją, kurioje šiandieninės tarpdisciplininės interpretacijos ir istorijos yra ne mažiau svarbios nei autentiški praeities ženklai.  

Konferencijoje sieksime apibendrinti ir įprasminti Kauno patirtį bei tęsti diskusiją apie kūrybišką paveldo interpretavimą, paremtą įvairių kultūrų ir regionų patirtimi. Pranešėjai dalysis įžvalgomis apie modernizmą kaip kūrybinio įkvėpimo ir optimizmo šaltinį, aptars modernizmo architektūros ir jos paveldo menines reprezentacijas. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie tai, kokią įtaką paveldui daro subjektyvus laikmečio ar žmonių požiūris bei ideologija, bet ir apie tai, kaip paveldas, ypač modernusis, gali veikti planetą ir žmones, kaip jį išsaugoti ir įprasminti ekologinės krizės laikais, kad jis būtų aktualus ateities kartoms. Šios diskusijos yra itin svarbios ieškant galimos paveldosaugos vizijos, kuri padėtų mums MĄSTYTI APIE ATEITĮ.

 

Palikimas

Konferencijos palikimas – tinklalaidžių ciklas, parengtas bendradarbiaujant su Thomu Dyckhoffu ir Kotryna Lingiene. Ciklą sudarys 10 epizodų, leisiančių klausytojams išgirsti konferencijos pranešėjus – skirtingų sričių specialistus iš įvairių geografinių regionų. Tinklalaidžių temos labai įvairios – nuo subjektyvių meninių interpretacijų iki objektyvių mokslinių šiuolaikinės paveldosaugos tyrimų, skirtų tiek šiuolaikinei praktikai, tiek paveldosaugos ateičiai.

2018 m. konferencijos video reportažas

Visų konferencijos pranešimų video įrašus galite rasti mūsų Youtube kanale „Modernizmas ateičiai“ arba interneto svetainėje.

Kviečiame

„Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ kviečia į konferenciją „MODERNIZMAS ATEIČIAI. INTERPRETACIJOS“, kuri įvyks 2022 m. rugsėjo 21–22 d. Norėdami dalyvauti konferencijoje, užpildykite žemiau esančią formą. Dalyvavimas nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas. Kilus klausimams maloniai prašome kreiptis: [email protected]

REGISTRACIJA

Pagrindiniai pranešėjai

Aideen Barry
plus

Aideen Barry

Menininkė (vizualieji menai)

„Apie kolektyvinį veiksmą/veikimą interpretuojant slėpiningas Kauno architektūros paveldo istorijas“ 

Aideen Barry papasakos apie priemones ir gudrybes, kurių ji ėmėsi, siekdama paskatinti miesto bendruomenę kūrybiškai įsitraukti į kūrybos procesą, patikėti idėja ir pasijusti šio didelio meno projekto ir kino filmo bendrakūrėjais. Paskaitoje menininkė apžvelgs savo dalyvavimą projekte nuo jo pradžios 2019 m. iki tarptautiniuose ekranuose rodomo meninio filmo. Menininkės pasakojama istorija leis iš arčiau pažvelgti ne tik į tarpukario modernizmo architektūrą, bet ir į miesto sienose glūdinčias slaptas jo gyventojų istorijas ir mitologijas.

Pranešime bus kalbama, kaip „interpretavimo“ metodas tapo carte blanche, suteikusia laisvę kauniečiams, vietos menininkams, kompozitoriams, šokėjams, choreografams, vaikams, jaunimui, senjorams ir įvairioms suinteresuotoms šalims nuausti milžinišką judančių vaizdų ir meno kūrinių gobeleną, įprasminusį tarpukario modernizmo architektūros Meką. Šį kolektyvinį judančio vaizdo meno kūrinį įkvėpė Foucault idėjos ir jo heterotopinių erdvių teorija bei Italo Calvino „Nematomų miestų“ struktūros.

 

Filmo „Klostės“ pristatomasis video:

Jorge Otero-Pailos
plus

Jorge Otero-Pailos

Kolumbijos universitetas

„Apie kolektyvinį veiksmą/veikimą interpretuojant slėpiningas Kauno architektūros paveldo istorijas“ 

Žymusis Niujorko menininkas, architektas ir paveldosaugininkas pranešime diskutuos apie meno kaip eksperimentinės paveldosaugos metodo galimybę, formuojant jau egzistuojančios architektūrinės aplinkos ateitį, kuri remiasi abipuse pagarba. Šią temą Jorge Otero-Pailos plėtoja savo naujoje kūrinių serijoje. Autorius, pasitelkdamas aplinkos dulkes, vandens išraustus takus, prakaito pėdsakus ar kūno garsus, eksponuoja nematomas reikšmes. Ypatingas dėmesys pristatyme bus skiriamas JAV ambasados Osle tvoros eksperimentiniam išsaugojimui. Eero Saarineno 1959 m. sukurtas modernizmo šedevras neseniai įtrauktas į Nacionalinį Norvegijos saugojamų pastatų sąrašą ir parduotas privačiam savininkui. Tvoros, kurios neįmanoma išsaugoti tradiciniais metodais, nuspręsta nelaikyti vertybe. Nepaisant to, statinys reprezentuoja reikšmingą pastato istorijos fragmentą, kurį verta prisiminti ir saugoti. Neišvengiamas šio architektūrinio elemento „ištrynimas” buvo sustabdytas transformuojant tvoros liekanas į 51 skulptūrą. Kiekviena skulptūra tapo ne tik savarankišku meno kūriniu, tačiau ir materialiu istoriniu artefaktu, liudijančiu gilesnę vietos ir diplomatijos istoriją bei atskleidžiančiu įtampos lauką tarp to, kas turi būti saugoma ir to, kas aktualu šiuolaikinei visuomenei – nevaržančios individo judėjimo trajektorijų aplinkos.

Pristatymas vyks nuotoliniu būdu.

 

Ankstesnis Jorge Otero-Pailos projektas:

Pranešėjai

Agata Etmanowicz
plus

Agata Etmanowicz

Impact Foundation

Edwardas Denisonas
plus

Edwardas Denisonas

University College London

Grzegorz Piątek
plus

Grzegorz Piątek

Tyrėjas

Guang Yu Ren
plus

Guang Yu Ren

University College London

Ievgenija Gubkina
plus

Ievgenija Gubkina

Tyrėja

Justinas Kalinauskas
plus

Justinas Kalinauskas

Archi/textūra

Laura Serra
plus

Laura Serra

Kolektiv Cité Radieuse

Linara Dovydaitytė
plus

Linara Dovydaitytė

Vytauto Didžiojo universitetas

Lolita Jablonskienė
plus

Lolita Jablonskienė

Nacionalinė dailės galerija

Marija Drėmaitė
plus

Marija Drėmaitė

Vilniaus universitetas

Maxime’as Forestas
plus

Maxime’as Forestas

Sciences Po (OFCE)

Maxwellas Mutanda
plus

Maxwellas Mutanda

University College London

Nicolas Grospierre
plus

Nicolas Grospierre

Fotografas

Owenas Hatherley
plus

Owenas Hatherley

Rašytojas/žurnalistas

Popi Iacovou
plus

Popi Iacovou

Kipro universitetas

Rafał Lis
plus

Rafał Lis

Poland Without Barriers Foundation

Rasa Chmieliauskaitė
plus

Rasa Chmieliauskaitė

Archi/textūra

Sandi Hilal ir Alessandro Petti
plus

Sandi Hilal ir Alessandro Petti

DAAR

Uta Pottgiesser
plus

Uta Pottgiesser

DoCoMoMo International

Organizacinė komanda

Mokslinis komitetas

Edwardas Denisonas
plus

Edwardas Denisonas

University College London

Marija Drėmaitė
plus

Marija Drėmaitė

Vilniaus universitetas

Maxime’as Forestas
plus

Maxime’as Forestas

Sciences Po (OFCE)

Sandra Uskokovič
plus

Sandra Uskokovič

Dubrovniko universitetas

Uta Pottgiesser
plus

Uta Pottgiesser

DoCoMoMo International

Vaidas Petrulis
plus

Vaidas Petrulis

Kauno technologijos universitetas

Viltė Migonytė-Petrulienė
plus

Viltė Migonytė-Petrulienė

Kaunas 2022 / Vytauto Didžiojo universitetas

Organizacinė komanda

Algimantas Grigas
plus

Algimantas Grigas

Architektas

Huriye Armağan Doğan
plus

Huriye Armağan Doğan

Kauno technologijos universitetas

Monika Pociūtė
plus

Monika Pociūtė

Kaunas 2022

Vaiva Marija Bružaitė
plus

Vaiva Marija Bružaitė

Kaunas 2022

Žilvinas Rinkšelis
plus

Žilvinas Rinkšelis

Kaunas 2022

Tinklalaidžių komanda

Kęstutis Lingys
plus

Kęstutis Lingys

Prodiuseris

Kotryna Lingienė
plus

Kotryna Lingienė

Žurnalistė

Programa

(Grupė pilna!) Paviljono „Archi/textūra“ pristatymas ir audiogido dirbtuvės „ADed value“

Interaktyvus paviljonas „Archi/Textūra“ pristatys trejus metus trukusius architektės Rasos Chmieliauskaitės ir meno teoretiko dr. Justino Kalinausko tyrimus, atliktus kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bendruomene. Šiuo projektu buvo siekiama naujos architektūrinės erdvės organizavimo gramatikos, nukreiptos į nematomą dialogą su mus supančia aplinka ir atskleidžiamą per taktilinius, klausos ir orientacinius ryšius su architektūros fenomenu.

Po paviljono pristatymo seks prieinamumo – ypač mene ir architektūroje – tema, kuri bus tęsiama audiogido dirbtuvėse. Jas ves „Impact Foundation“ komanda: Rafał Lis ir Agata Etmanowicz. Bus ieškoma sąsajų tarp savybių (informacinių, meninių ar tiesiog socialinių), kurios sukuria objektus ir įvykius per regėjimą, klausą, lytėjimą (skirtingas reikšmes) ar net skonį. Dalyviai turės galimybę susipažinti su garsinio aprašymo kūrimo specifika ir aptarti iššūkius ieškant naujų sprendimų.

Renginys vyks anglų k.

Kuratoriai: RASA CHMIELIAUSKAITĖ ir JUSTINAS KALINAUSKAS

Dirbtuvių moderatoriai: RAFAL LIS ir AGATA ETMANOWICZ

Daugiau apie paviljoną „Archi/Textūra“: https://architextura.lt/ | Daugiau apie „Impact Foundation“: http://www.impactaudience.org/

3 val.

Kauno centrinis paštas, Laisvės al. 102, Kaunas

Paroda: Haubitz + Zoche „Hybridinis Modernizmas: Kino teatrai pietų Indijoje“

Nuo 1950-ųjų iki 1970-ųjų Pietų Indijos miestų ir kaimų teritorijose buvo pastatyta gausybė kino teatrų. Jų architektūra – neįprastas vietinės ir vakarietiškos architektūros mišinys. Ryškių spalvų fasadai primena scenos dekoracijas ir kelia filmišką įspūdį dar prieš patenkant į ekstravagantiškų formų ir puošmenų paženklintą auditoriją ir prasidedant filmui. Šią architektūrinę kalba būtų galima pavadinti hibridiniu modernizmu. Daugelis šių kino teatrų išsaugojo savo pirminę būklę. Tačiau didžiuosiuose šalies miestuose jau pradėta juos versti dideliais kino centrais. Haubitz Zoche dokumentavo šį kultūrinį kino reiškinį, kuris jau beveik pranyko Europoje ir JAV ir pamažu dėl komercinių paskatų traukiasi ir iš Indijos žemėlapio.

Šių kino teatrų fotografijų parodą bus galima pamatyti rugsėjo 21–22 d. Paroda bus eksponuojama kino teatre „Daina“. Lankymo valandos: 12:00–20:00 val.

Organizatoriai: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.

8 val.

Kino teatras „Daina“, Savanorių pr. 74, Kaunas

Pietų pertrauka

1 val.

Laisvai pasirenkama

(Grupė pilna!) Regioninis ICOMOS ISC20C seminaras: „Naujosios nacionalinės valstybės 20 a. istorinių tematikų sistemoje“

Praeities pavertimas paveldu – tai kultūrinio įgalinimo veiksmas, kuris priklauso nuo mūsų puoselėjamo pasakojimo, nuo nuolat kintančio emocinio santykio su fiziniu artefaktu. Davidas Lowenthalis kartą pasakė, kad „praeitis yra svetima šalis, kuriai dabartis suteikė naują pavidalą ir kurios svetimumą padėjo prisijaukinti mūsų rūpinimasis išlikusiais jos pėdsakais.“ Praeities artefakto paskelbimas paveldu yra bendruomenės pareiškimas, suteikiantis fizinei tikrovei kultūrinės tikrovės matmenį. Šį sprendimą grindžiantys argumentai nuolat atnaujinami, permąstomi ir gludinami. Paveldas jau seniai nustojo būti vien tik gražiausi ar seniausi mūsų architektūrinės aplinkos fragmentai. Paveldas – tai sudėtingas žmonijos, kaip rūšies, liudijimas.  

ICOMOS ISC20C kviečia pasaulio paveldo bendruomenę į regioninių seminarų ciklą pristatančią „20 amžiaus istorinių tematikų sistemą“ kaip priemonę, padedančią permąstyti pasaulinius pasakojimus, susijusius su 20 a. paveldu. Regioninių seminarų ciklu siekiama ne tik plėtoti žinias ir bendrą supratimą apie XX a. paveldą siekiant tvaraus paveldo konservavimu grindžiamo pokyčio, bet ir paskatinti galimybes pristatyti, dalintis ir išplėsti naujus atvejus ir idėjas liudijančias 20 amžių. Kaune vyksiančiame seminare bus kalbama apie naująsias tautines valstybes kaip modernėjančio pasaulio reiškinį. Remiantis Kauno – Europos kultūros sostinės patirtimi, seminare bus diskutuojama apie šiuolaikinių interpretacijų vaidmenį šio naratyvo identifikavimo, supratimo ir sklaidos procese.

Renginys vyks anglų kalba.

Moderuoja VAIDAS PETRULIS

Dalyviai: RIIN ANTALU (EE, ICOMOS); MARIJA DRĖMAITĖ (LT); GRZEGORZ PIĄTEK (PL); EDWARD DENISON (UK)

Daugiau informacijos: https://isc20c.icomos.org/seminar-1-new-nation-state/

1 val. 30 min

Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56, Kaunas

(Grupė pilna!) Parodos atidarymas: „Interpretuotas Kauno modernizmas“

„Modernizmo interpretavimas – dizainas ir vizualieji menai“ – tai metus trunkęs projektas, įgyvendintas Kaunas 2022 užsakymu kartu su Laura Serra ir Maxime Forest, organizacijos ir galerijos „Kolektiv Cité Radieuse“, įsikūrusios į UNESCO sąrašą įtrauktame Le Corbusier gyvenamajame daugiabutyje, Marselyje, įkūrėjais. Šių disciplinų santykiui su XX amžiaus architektūra atsidavusi „Kolektiv“ komanda pakvietė keturis tarptautinius svečius iš Čekijos, Lenkijos ir Ukrainos pasidalinti įkvepiančia modernizmo architektūros interpretavimo praktika su Lietuvos architektais, dizaineriais ir menininkais. Atviro kvietimo būdu atrinkti dalyviai buvo skatinami praplėsti savo žinias ir praktikas 2021 m. spalį vykusios kolektyvinės rezidencijos metu.

Remiantis interaktyviu dizaino dirbtuvių procesu dalyviai kūrė savas, autentiškas Kauno tarpukario ir pokario modernizmo architektūros interpretacijas – nuo tekstilės dizaino iki grafikos darbų, (video)instaliacijų ar baldų. – 2022 m. rugsėjo 21 d. startuosianti paroda atspindi ir žingsnis po žingsnio vykdytą procesą, ir projekte priimtą daugiadisciplininį požiūrį. Teigiama, kad norint interpretuoti ir išsaugoti modernizmo paveldą bei pritarti sudėtingai, dažnai ginčytinai istorijai, kuria jis grindžiamas, reikia bendrauti su bendruomenėmis, stiprinti lokalumo ir priklausymo jausmą, nagrinėjant tokias šiuolaikines problemas kaip tvarumas ar prieštaringi prisiminimai.

Renginys vyks anglų kalba.

Po atidarymo parodą bus galima aplankyti iki 19 val.

Vėliau – rugsėjo–spalio mėn. – parodos lankymo grafikas:

Antradieniais ir ketvirtadieniais – 17:00–18:00 val.

Šeštadieniais – 12:00–13:00 val.

Kuratoriai: LAURA SERRA ir MAXIME FOREST

Daugiau apie projektą: https://modernizmasateiciai.lt/portfolio-item/dizaino-vizualiuju-menu-modernizmo-interpretacijos/

1 val.

Iljinų šeimos namas, K. Donelaičio g. 19, Kaunas

(Grupė pilna!) Parodos „ARNO FUNK[CIONALIZMAS]“ ekskursija su kuratore ir knygos pristatymas

Arnas Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti pastatai pasakoja istorijas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę. Arno Funko architektūrai būdingas unikalus elegancijos ir funkcionalumo derinys. Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.

Paroda, skirta architekto kūrybai, eksponuojama jo 1932 metais projektuotame Adelės ir Pauliaus Galaunių name. Parodą sudaro keturios erdvės: Galaunių namas, interjero salonas, gyvenamųjų namų salė ir visuomeninių pastatų kabinetas. Per nuotraukas, archyvinę medžiagą, detales, projektus, užsakovų asmenybes ir išlikusią negausią biografinę medžiagą atskleidžiamas unikalus Arno Funko dėmesys kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui.

Renginio metu bus pristatoma knyga „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“.

Renginys vyks anglų kalba.

Nespėjusius užsiregistruoti kviečiame į po konferencijos vyksiantį knygos pristatymą lietuvių kalba, kuris numatytas rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį), 17.30 val.

Kuratorė MARIJA DRĖMAITĖ

Daugiau apie parodą: https://ciurlionis.lt/veikla/padaliniai/a-ir-p-galauniu-namai-muziejus/parodos/arno-funk-cionalizmas-1898-1957/ 

1 val.

Galaunių namai-muziejus, Vydūno al. 2, Kaunas

(Grupė pilna!) Filmo „Klostės/Folds“ premjera

Režisierės Aideen Barry filmas „Klostės“, pristatantis Kauno modernizmo architektūrą, žymi Europos kultūrinės sostinės metus ir pradeda savo premjerą Lietuvoje. Kauniečiai ir miesto svečiai pirmą kartą turės galimybę išvysti šį filmą. „Klostės“ sukurtos labai neįprastu būdu. Aideen Berry kūrybinis procesas remiasi bendruomenės į(si)traukimu: siužetas sukurtas pagal kauniečių papasakotas istorijas, o patys kauniečiai pasirodo kaip filmo veikėjai. Siurrealistiškos „Klostės“ sujungia miesto paveldą, istoriją ir jo žmonių tikrus ir įsivaizduojamus pasakojimus. Architektūrinio filmo pavadinimas yra pasikartojančių tarpukario architektūros elementų ir paties kūrybinio proceso metafora – siužetas tarsi išlankstytas iš tūkstančio nuotraukų. Istorijos lankstosi tarp istorijų, pastatai tarp pastatų. Žiūrovai, kartu su veikėjais, gauna galimybę žvilgtelėti į pastatų interjerus, pasigrožėti charakteringais apvaliais Kauno langais ir elegantiškomis laiptinių durimis, bei paspoksoti į lubas, tarsi patys būtų prigulę ant kilimo su tarp pirštų smilkstančiu cigaru.

Filmo peržiūros metu, kino centro „Romuva“ foje erdvėje taip pat bus galima apžiūrėti patyriminę instaliaciją „Klostės“ ir parodą, pristatančią filmo kūrimo procesą. Parodos autoriai: AIDEEN BARRY, architektas POVILAS VINCENTAS JANKŪNAS, technikas MINDAUGAS BARNATAVIČIUS.

Filmo režisierė AIDEEN BARRY 

Kinematografas MIKAS ZABULIONIS

Muzikos kompozitoriai: ARŪNAS PERIOKASPATRIS ŽIDELEVIČIUSIEVA RAUBYTĖ

Montažo režisierė ALEKS RYDZKOWSKA

Garso efektų menininkė DOMINYKA ADOMAITYTĖ

Vizualieji efektai: ALEKSANDRAS POLEVOJUSSIMONAS KORSAKASQI QIAN 

Produkcija: KAUNAS 2022 / MODERNIZMAS ATEIČIAI

Daugiau apie filmą: https://www.klostes.com/

1 val. 30 min

Kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54, Kaunas

Alishia Farnan ir Zacharie Gaudrillot Roy: fotografijų projekcijų vakaras

Kauno fotografijos galerijos „Modernizmas ateičiai“ platformos rezidentų Alishia Farnan ir Zacharie Gaudrillot-Roy specialiai sukurtų kūrinių projekcijos bei fotografijos dirbtuvių dalyvių fotografijų paroda.

Rezidentų kūrinių parodą ir projekcijas bus galima pamatyti rugsėjo 21–22 d. Renginio vieta: Aludė „Vingių Dubingių“, K. Donelaičio g. 41, Kaunas. Lankymo valandos: 20:00–23:00 val.

Organizatoriai: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.

3 val.

Aludė „Vingiu Dubingiu“, K. Donelaičio g. 41, Kaunas

Registracija

Registracija į konferenciją.

30 min

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Atidarymo kalbos

Konferencijos kuratorius: VAIDAS PETRULIS, Lietuvos Respublikos Kultūros Viceministras: ALBINAS VILČINSKAS, „Kaunas 2022“ vadovė: VIRGINIJA VITKIENĖ, DOCOMOMO atstovė: UTA POTTGIESSER.

30 min

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Pagrindinė pranešėja: AIDEEN BARRY (vizualaus meno kūrėja, Airija) – „Apie kolektyvinį veiksmą/veikimą interpretuojant slėpiningas Kauno architektūros paveldo istorijas“

Aideen Barry papasakos apie priemones ir gudrybes, kurių ji ėmėsi, siekdama paskatinti miesto bendruomenę kūrybiškai įsitraukti į kūrybos procesą, patikėti idėja ir pasijusti šio didelio meno projekto ir kino filmo bendrakūrėjais. Paskaitoje menininkė apžvelgs savo dalyvavimą projekte nuo jo pradžios 2019 m. iki tarptautiniuose ekranuose rodomo meninio filmo. Menininkės pasakojama istorija leis iš arčiau pažvelgti ne tik į tarpukario modernizmo architektūrą, bet ir į miesto sienose glūdinčias slaptas jo gyventojų istorijas ir mitologijas. Pranešime bus kalbama, kaip „interpretavimo“ metodas tapo carte blanche, suteikusia laisvę kauniečiams, vietos menininkams, kompozitoriams, šokėjams, choreografams, vaikams, jaunimui, senjorams ir įvairioms suinteresuotoms šalims nuausti milžinišką judančių vaizdų ir meno kūrinių gobeleną, įprasminusį tarpukario modernizmo architektūros Meką. Šį kolektyvinį judančio vaizdo meno kūrinį įkvėpė Foucault idėjos ir jo heterotopinių erdvių teorija bei Italo Calvino „Nematomų miestų“ struktūros. 

45 min

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Kavos pertrauka

30 min

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Pagrindinis pranešėjas: JORGE OTERO-PAILOS (Kolumbijos universitetas) – „Eksperimentinė paveldosauga“

Žymusis Niujorko menininkas, architektas ir paveldosaugininkas pranešime diskutuos apie meno kaip eksperimentinės paveldosaugos metodo galimybę, formuojant jau egzistuojančios architektūrinės aplinkos ateitį, kuri remiasi abipuse pagarba. Šią temą Jorge Otero-Pailos plėtoja savo naujoje kūrinių serijoje. Autorius, pasitelkdamas aplinkos dulkes, vandens išraustus takus, prakaito pėdsakus ar kūno garsus, eksponuoja nematomas reikšmes. Ypatingas dėmesys pristatyme bus skiriamas JAV ambasados Osle tvoros eksperimentiniam išsaugojimui. Eero Saarineno 1959 m. sukurtas modernizmo šedevras neseniai įtrauktas į Nacionalinį Norvegijos saugojamų pastatų sąrašą ir parduotas privačiam savininkui. Tvoros, kurios neįmanoma išsaugoti tradiciniais metodais, nuspręsta nelaikyti vertybe. Nepaisant to, statinys reprezentuoja reikšmingą pastato istorijos fragmentą, kurį verta prisiminti ir saugoti. Neišvengiamas šio architektūrinio elemento „ištrynimas” buvo sustabdytas transformuojant tvoros liekanas į 51 skulptūrą. Kiekviena skulptūra tapo ne tik savarankišku meno kūriniu, tačiau ir materialiu istoriniu artefaktu, liudijančiu gilesnę vietos ir diplomatijos istoriją bei atskleidžiančiu įtampos lauką tarp to, kas turi būti saugoma ir to, kas aktualu šiuolaikinei visuomenei - nevaržančios individo judėjimo trajektorijų aplinkos. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu.

45 min

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Diskusija: JORGE OTERO-PAILOS, AIDEEN BARRY ir UTA POTTGIESSER

Moderuoja: VAIDAS PETRULIS.

30 min

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Paroda: Haubitz + Zoche „Hybridinis Modernizmas: Kino teatrai pietų Indijoje“

Nuo 1950-ųjų iki 1970-ųjų Pietų Indijos miestų ir kaimų teritorijose buvo pastatyta gausybė kino teatrų. Jų architektūra – neįprastas vietinės ir vakarietiškos architektūros mišinys. Ryškių spalvų fasadai primena scenos dekoracijas ir kelia filmišką įspūdį dar prieš patenkant į ekstravagantiškų formų ir puošmenų paženklintą auditoriją ir prasidedant filmui. Šią architektūrinę kalba būtų galima pavadinti hibridiniu modernizmu. Daugelis šių kino teatrų išsaugojo savo pirminę būklę. Tačiau didžiuosiuose šalies miestuose jau pradėta juos versti dideliais kino centrais. Haubitz Zoche dokumentavo šį kultūrinį kino reiškinį, kuris jau beveik pranyko Europoje ir JAV ir pamažu dėl komercinių paskatų traukiasi ir iš Indijos žemėlapio.

Šių kino teatrų fotografijų parodą bus galima pamatyti rugsėjo 21–22 d. Paroda bus eksponuojama kino teatre „Daina“. Lankymo valandos: 12:00–20:00 val.

Organizatoriai: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.

8 val.

Kino teatras „Daina“, Savanorių pr. 74, Kaunas

Pietų pertrauka

1 val. 30 min

Kauno „Žalgirio arenos“ restoranas „Sala“, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Apskrito stalo diskusija: „Modernizmo paveldas ir subjektyvumas“

Modernizmo architektūra, kadaise atrodžiusi nauja ir provokuojanti, šiandien tapo paveldo objektu. Tačiau net ir šiuolaikinėje mokslu grindžiamoje paveldosaugoje teigiama, kad daugelis paveldosaugos sprendimų iš prigimties subjektyvūs ir kad čia svarbų vaidmenį vaidina skonis bei profesinis nusistatymas. Subjektyvi interpretavimo schema, subjektyvus modernizmo apibrėžimas ir subjektyvus požiūris į moderniosios epochos užmojo vienovę skatina nuolat atnaujinti mūsų suvokimą apie modernizmą.

Subjektyvumas laikomas pagrindine modernaus meno raidos kryptimi, suvokiant modernųjį meną kaip subjektyvų tikrovės interpretavimą (arba kūrimą). Tačiau šiuolaikinis tyrėjas nebesiekia atitikti apibendrinto tarptautinio stiliaus idealo, o veikiau per savo subjektyvų santykį su modernizmu mėgina atskleisti unikalias, regionines ir nestabilias modernizmo formas bei permąstyti modernizmo objektyvumą/subjektyvumą.

Prie šio apskritojo stalo susitinka autoriai, kuratoriai, praktikai ir menininkai, interpretuojantys modernistinį paveldą parodose, rašytiniuose tekstuose ir savo kūrybinėje veikloje. Diskusijos dalyviai iš Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos nagrinės subjektyvią modernizmo prigimtį bei subjektyvias modernizmo paveldo interpretacijas ir aptars subjektyvumo įsitvirtinimą moksliniuose modernizmų tyrimuose.

Moderuoja: MARIJA DRĖMAITĖ (Vilniaus universitetas)

Pranešėjai: NICOLAS GROSPIERRE (fotografas, Lenkija), GRZEGORZ PIĄTEK (tyrėjas, Lenkija), LOLITA JABLONSKIENĖ (Nacionalinės dailės galerijos vadovė, Lietuva).

1 val.

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Apskrito stalo diskusija: „Modernizmo paveldas ir antropocenas“

Netolimos praeities paveldas yra paradoksalus – jis priklauso modernybei, tačiau modernybės padariniai jam kelia egzistencinę grėsmę. Šis paradoksas netolimą praeitį per nestabilią dabartį jungia su tolima ateitimi. Sesijos dėmesio centre – įvairios su šia būsena susijusios problemos, nuo ekologinės krizės ir struktūrinio rasizmo apraiškų, iki išmoktų pamokų, kurias galima pritaikyti tolesniems mėginimams tyrinėti, apibrėžti, išsaugoti ir įvertinti „modernumą“. Motyvuojami esamos nestabilumo būsenos ir įkvėpti Modernizmo ateičiai idėjos, diskusijos dalyviai svarstys, kaip būtų galima kritikuoti, permąstyti bei pertvarkyti modernųjį paveldą siekiant lygiateisiškesnės ir teisingesnės ateities. Moderuoja: EDWARD DENISON (UCL) Pranešėjai: LINARA DOVIDAITYTĖ (Vytauto Didžiojo universitetas), GUANG YU REN (UCL),  MAXWELL MUTANDA (UCL), SANDI HILAL + ALESSANDRO PETTI (DAAR) – dalyvauja nuotoliniu būdu

1 val.

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Kavos pertrauka

30 min

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Apskrito stalo diskusija: „Šiuolaikinės ginčijamų modernizmo paveldo objektų interpretavimo praktikos“

Modernizmas pasirodė esąs itin įvairialypis. Remdamasis į kelis bendruosius principus bei vyrų dominuojamų grupelių vaidmenį, šis judėjimas aprėpė ne tik labai skirtingus istorinius ir ideologinius kontekstus bet gausybę architektūrinės ir vizualiosios modernizmo raiškos pavyzdžių. Iš prigimties daugiasluoksnio ir regionine įvairove pasižyminčio judėjimo, suvienodėjimą lėmė ideologinės ir geopolitinės XX a. takoskyros. Modernizmą formavo praeityje dominavusių ideologijų, pavyzdžiui, komunizmo ar fašizmo, hegemoninės nuostatos modernybės atžvilgiu, o taip pat ir (po)kolonializmas bei pokarinė šiuolaikinio kapitalizmo ekspansija. Visa tai atsispindi tame, kaip šiandien suvokiame modernizmą ir kaip elgiamės su šiuo palikimu tautiškumo, valstybės kūrimo ir atminties politikos kontekste. 

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvaus autoriai, mokslininkai, praktikai bei vizualiųjų menų kūrėjai, interpretuojantys modernizmą per ideologijų prizmę. Dalyviai iš Kipro, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės nagrinės ginčijamus modernistinio paveldo aspektus. Nuo konstruktyvizmo dvejopame bolševikų revoliucijos ir valstybės kūrimo kontekste, iki „raudonųjų“ didmiesčių įvertinimo iš Rytų-Vakarų perspektyvos bei modernizmo palikimo paskutiniame padalytame ir kolonizacijos vis dar paveiktame Europos mieste, iki civilinės ar karinės šaltojo karo branduolinės architektūros liekanų. Pašnekovai diskutuos ar jų tarpdisciplininės praktikos kvestionuojančios šiuolaikinius ideologinius naratyvus, lyčių požiūrius bei keliaujančios po prieštaringas atmintis, peržengia architektūros išsaugojimo bei dokumentavimo ribas.

Moderuoja: MAXIME FOREST (Sciences Po (OFCE))

Pranešėjai: IEVGENIIA (JENIA) GUBKINA (tyrėja, Ukraina), OWEN HATHERLEY (rašytoja/žurnalistė, JK), POPI IACOVOU (Kipro universitetas).

1 val.

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Baigiamoji kalba

15 min

Kauno „Žalgirio arenos“ amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Alishia Farnan ir Zacharie Gaudrillot Roy: fotografijų projekcijų vakaras

Kauno fotografijos galerijos „Modernizmas ateičiai“ platformos rezidentų Alishia Farnan ir Zacharie Gaudrillot-Roy specialiai sukurtų kūrinių projekcijos bei fotografijos dirbtuvių dalyvių fotografijų paroda.

Rezidentų kūrinių parodą ir projekcijas bus galima pamatyti rugsėjo 21–22 d. Renginio vieta: Aludė „Vingių Dubingių“, K. Donelaičio g. 41, Kaunas. Lankymo valandos: 20:00–23:00 val.

Organizatoriai: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.

3 val.

Aludė „Vingiu Dubingiu“, K. Donelaičio g. 41, Kaunas

Renginio vieta

Konferencija vyks Kauno Žalgirio arenos amfiteatre. Ši arena – didžiausia daugiafunkcinė arena Baltijos šalyse. Tai – Kauno „Žalgirio“, legendinės krepšinio komandos, rungtyniaujančios aukščiausio Europos lygio čempionate, namų arena. Pastato architektūra minimalistinė, su high-tech ir pramoninei architektūrai artima estetika. Tai vienas didžiausių šiuolaikinės architektūros projektų per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. 

Karaliaus Mindaugo pr. 50,
Kaunas LT-44334
Nemuno sala

Apie Žalgirio arenąKaip pasiekti?Kaip rasti amfiteatrą?

Organizatoriai

Partneriai

Copyright 2018 kaunas2022.eu. All rights reserved