„MoFu 360/365“ kūrėjai:

Karin Pisarikova

Kūrėjo profilis

Karin yra menininkė, kuratorė ir dėstytoja, gimusi Brno mieste, Čekijoje. Įkvėpimo savo kūrybai ji daugiausia semiasi iš gyvenimo: žmogiškų ryšių, kasdieniškų ritualų. Karin dažniausiai kuria menines instaliacijas, taip pat turi patirties performansų, vaizdo meno ir fotografijos srityse. Autorės kūriniams būdinga medžiaga yra žmogaus plaukai, o tokį pasirinkimą lemia nevienareikšmė plaukų simbolika ir ryšys su pačiu kūnu. Pagrindinės Karin kūrybos temos: žmogaus gyvenimas, kūrybinio proceso įsiliejimas į kasdienybę. Taip pat būdingos autentiškumo, fikcijos ir realybės temos.

Karin studijavo Brno technologijos universiteto Vaizduojamosios dailės fakulteto (FaVU-VUT) Kūno puošybos ateljė, o 2015 m. Tama menų universitete, Tokijuje, įgijo mokslų daktarės laipsnį. Karin yra „Umakart“ galerijos Brno mieste įkūrėja, periodiškai kuruoja ten eksponuojamas parodas. Iki 2018 m. ji dėstė Joshibi dailės ir dizaino universitete, Tokijuje, tuomet sugrįžo į Čekiją ir dirba dėstytoja Brno mieste esančiame Masaryko universiteto Menų fakultete.

Interpretuojami objektai

Kauno IX forto memorialinis kompleksas: IX fortas, IX forto aukų paminklas, IX forto muziejus.

Apie projektą „Atplauk pieno puta“

Įvykiai, su kuriais yra siejamas Kauno IX forto memorialinis kompleksas, yra pernelyg žiaurūs, kad bent viena jiems apibūdinti skirta metafora taptų pakankama. Karin lenkia galvą prieš savo kartą, kuri nepatyrė panašių išgyvenimų ir tuo pačiu jaučia begalinį dėkingumą žmonėms, kurie kovojo iki galo nepasiduodami, ir tiems, kurie įveikė neįsivaizduojamą bei dovanojo galimybę gyventi taikoje ir laisvėje.

Dirbdama su šiuo memorialiniu paminklu nacizmo aukoms IX forte ir su pačiu fortu, Karin iš dalies sutelkia dėmesį į jau naudotus simbolius paminkle, taip pat kuria savus. Pagrindinė mintis, kurią ji norėjo perteikti, yra žmogaus atsparumas ir viltis lyg šviesa tunelio gale. Ji sugretina pažeidžiamus žmogaus kūnus su brutalistine betonine architektūra, akcentuoja vaikų kaip dovanos ir naujos ateities pažado simbolį.

Šiam projektui Karin pasirinko naudoti žmogaus plaukus, tačiau tai nėra unikali idėja – plaukai yra jos mėgstamiausia kūrybos priemonė jau daugelį metų. Šios kūno dalies keliamos reikšmės čia įgauna tiek teigiamas, tiek neigiamas prasmes. Darbas su žmogaus plaukais menininkei padeda kurti visceralinį ryšį su bendruomene. Juose ji įžvelgia mūsų ryšį su protėviais ir begalinį augimo ciklą. Karin darbe šeimos vilkimi identiški kostiumai buvo pasirinkti kaip anoniminė viso pasaulio žmonių uniforma – sportinis kostiumas, kurio pilka spalva taip pat sąveikauja su IX forto betono spalva. Grupėje esantys vaikai simbolizuoja viltį, buvimą „čia ir dabar“. Tuomkart, tai vaikai, kurie niekam nepriklauso, kurie atsiranda ir išnyksta, kurie gali būti dovana ar nelaimė žemei, bet visuomet yra mūsų atsparumo ženklas.

Kūrybinio proceso akimirkos, J. Stonkaus ir E. Pietarytės nuotraukos, 2021 m.

Meninės rezidencijos rezultatai. Fotografijų autoriai: R. Pranskevičiūtė (Kauno IX forto muziejus) ir R. Ardickas, 2021 m.

Meninio projekto pristatymas parodoje. Fotografijų autorė: T. Jaunušaitė, 2022 m.