„MoFu 360/365“ kūrėjai:
Ingel Vaikla
Kūrėjos profilis
Ingel yra tyrėja, vizualiojo meno atstovė ir kino filmų kūrėja, kilusi iš Estijos ir reziduojanti Briuselyje. Jos kūryboje dominuojantys motyvai: architektūros ir jos naudotojų santykis, architektūros vaizdavimas fotografijoje ir kino mene. Ingel darbams būdingas dialogas tarp archyvinės ir pačios menininkės užfiksuotos medžiagos. Autorė nuolat ieško būdų, leidžiančių ne tik vaizduoti architektūrą kaip estetišką (skulptūrinę) formą, bet taip pat atskleisti jos idėjines ir ideologines ypatybes. Dėl šios priežasties kūrėja ypač vertina galimybę dirbti su vietos bendruomenėmis. Ingel įsitikinusi, jog pastatai yra ne vien tik „stogas virš galvos“, jie taip pat yra idėjiniai tarpininkai tarp mūsų ir pasaulio. Jos video meno kūriniai sulaukė tarptautinio pripažinimo, ir buvo rodyti tokiuose filmų festivaliuose ir meno institucijose, kaip IDFA (Amsterdamas), CIAP Kunstverein (Haseltas), Kunsthalle Wien (Viena), Tramway (Glazgas), Manifesta (Marselis), ir kt.
Interpretuojami objektai
Buvęs Jugoslavijos paviljonas Briuselio World Expo parodoje.
Apie projektą „Papagalo, kiek valandų?“
Šio trumpametražio filmo siužeto objektas – dabartinės Sint–Paulus mokyklos pastato (buvusio Jugoslavijos paviljono 1958 m. Briuselyje vykusioje pasaulinėje parodoje „Expo“) architektūra. Filme vaizduojama mokinių grupelė, žaidžianti mokyklos teritorijoje. Sekdamas vaikus, žiūrovas susipažįsta su šio modernistinio paviljono aplinka ir interjeru. Vaikų judėjimas akcentuoja pagrindines taip liaupsinamas paviljono architektūros ypatybes – dinamiškumą, atvirumą ir skaidrumą. Filmuojant siekiama išryškinti įvairias paviljono statyboje naudotas medžiagas: stiklą, medį, plieną. Nuo pasaulinės parodos „Expo“ laikų išlikę plakatai ir fotografijos, menančios buvusią socialistinę Jugoslaviją, filme sukuria savitą dialogą su šiuolaikiniais dabartinės mokyklos pastato elementais. Ingel filmo tikslas yra meninės raiškos priemonėmis perteikti sąveiką tarp pastato architektūros ir šiuolaikinės jo funkcijos. Architektūra įkūnija utopinę buvusios Jugoslavijos istoriją, o vaikai tampa dabartinio Flandrijos regiono atspindžiais. Kūrinio ašis – dialogas, kurį kuria tvirtos pastato sienos ir judantys kūnai. Būtent šį balansą, kartais tampantį trintimi, ir sąveiką tarp praeities ir dabarties, šiame ir kituose savo darbuose ieško ir stengiasi atskleisti filmo autorė. Filmas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su Sint–Pauluscollege mokyklos mokiniais ir nufilmuotas 16 mm juosta.
*Papagalo, kiek valandų? yra kroatų vaikų žaidimas taip pat tai tampa nuoroda į tikrąją paviljono architekto Vjenceslavo Richterio tautybę.
Kūrybinio proceso akimirkos. Intercommunale Leiedal nuotraukos, 2021 m.