Maršrutai
2020 3 rugpjūčio
Iš skirtingo dydžio ir formų tūrių sukomponuotą namą-vilą architektas F. Vizbaras suprojektavo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, diplomatui ir Lietuvos atstovui Prancūzijoje Petrui Klimui. Namas primena modernizuotą pilaitę, kurios akcentas – bokštas su apžvalgos aikštele. Pilies įvaizdį name taip pat kuria balkonų ir aikštelės atitvarai bei siauri langai.
2020 3 rugpjūčio
Stambiausieji tekstilės fabrikai pradėjo dygti trečio dešimtmečio antroje pusėje, daugiausia Kaune ir Klaipėdoje – tai tekstilės pramonės aukso amžius Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad pradedant verslą neskubėta statyti naujų pastatų ir pirkti naujų įrengimų, buvo įsigijama panaudota įranga, kurią išdėstydavo išsinuomotuose nebenaudojamuose gamybiniuose pastatuose. Tuo pačiu principu kūrėsi ir „Kauno audiniai“.
2020 30 birželio
Iš pažiūros, vieno stambiausių kooperatyvų Lietuvoje, turėjusio labai didelę reikšmę nepriklausomos Lietuvos ekonomikai biuras tuometinėje sostinėje, atrodo kiek kuklokai. Ypač lyginant jį su „Pažangos“ arba „Pienocentro“ bendrovių biurais Laisvės alėjoje. Vis dėlto, „rūmai“ laikyti tikra Vytauto prospekto puošmena.
2020 30 birželio
Buvusi Kauno rusų gimnazija pastatyta 1925 m. už lėšas, surinktas iš tautinės bendruomenės ir gautas iš Lietuvos valstybės. Sklypas statybai buvo išskirtas nuo XIX a. vid. stačiatikiams skirtos Kauno senųjų kapinių dalies. Šią dalį išsinuomojo mokytojų draugija „Mokslas-Šviesa“. Pastatą suprojektavo A. Gordevičius.
2020 29 birželio
Antrųjų maldos namų atsiradimas buvo tiesiogiai susijęs su Įgulos soboro perdavimu katalikams ir Lietuvos kariuomenei. Naujosios cerkvės projektą parengė architektas A. Frykas, o ji pastatyta 1935 m. Architektūrine prasme ji įdomi tuo, kad čia pabandyta ne tiesiogiai sekti Rusijos cerkvių statybos tradicijomis, o jas savaip interpretuoti.
2020 26 birželio
Modernistiniais Kauno miesto vartais dažnai tituluojama gatvių sankryžą priešais Geležinkelio stotį įrėmina du architektūriškai išraiškingi, tačiau, deja, šiandien apleisti pastatai. Vienas jų – buvęs „Locarno“, vėliau „Lozanos“ viešbučio pastatas. 1930 m. sklypą nusipirko Amerikos lietuvis Kazimieras (Kazys) Pocius, pateikęs prašymą statyti trijų aukštų namą.
2020 24 birželio
Tai pirmasis specialiai kino teatrui pastatytas pastatas Kaune. Ir nors prieš tai kinas Kaune nebuvo jokia naujiena, nuo 1907 iki 1926 m. mieste kinas buvo rodomas ne specialiai kino teatrams statytuose, bet tik jiems pritaikytuose pastatuose, dažniausiai įvairiose salėse.
2020 28 gegužės
Tarpukario Kaunui būdingas mokslo kompleksų ir ansamblių kūrimas. Pirmasis tokio tipo užbaigtas ansamblis – 1930–1940 m. sukurtas Veterinarijos akademijos miestelis, susidedantis iš šešių įvairios paskirties ir dydžio pastatų ir sudarantis darnų architektūros kompleksą. Ansamblyje stovi ir vienintelė Lietuvoje skulptūra žirgui.
2020 27 gegužės
Žemaičių plentas buvo stambiausias Lietuvos dvidešimtmečio infrastruktūrinis projektas, tapęs reikšmingu šalies technikos pažangos paminklu. 1939 m. baigtas kelio tiesimas tapo istoriniu įvykiu, o jo įprasminimui Kaune pastatytas paminklas. Šalia jo, ant Milikonių kalno, įvyko ir plento atidarymo iškilmės.