Paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“

Idėja
Kauno tarpukario architektūrą įvertinus Europos paveldo ženklu ir rengiant paraišką į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, šio architektūrinio palikimo viešinimas įgauna pagrįstą motyvaciją. Pretenduojant į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą esminę vietą užima tarptautinė viešinimo kampanija ir kokybiškai suformuluoti objekto išskirtinės visuotinės vertės apibrėžimai. Kol kas pristatant Kauno moderniąją architektūrą (1918-1940 m.) tarptautiniame kontekste, stokojama kritinio požiūrio, komparatyvinės studijos, konceptualių įžvalgų, įprasminančių pasaulinę Kauno architektūros dimensiją. Siekiant paskatinti nacionalinėms ir tarptautinėms diskusijoms apie Kauno modernizmo sostinės fenomeną buvo parengtas parodos projektas.

Projektas
Paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, o tarpukario Kauno modernioji architektūra puikiai atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms. Ši Kauno architektūros paveldo dalis dar mažai žinoma Europoje, todėl parodoje akcentuojamas staigus modernistinės Kauno transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine, jis radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Ši architektūra išliko svarbiu valstybingumo simboliu sovietiniais metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario architektūros paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis.

Projekto galutinis rezultatas – Kauno modernizmo architektūros tarptautinė kilnojamoji paroda, pritaikyta transportavimui ir eksponavimui įvairiose erdvėse. Parodą lydi išsami knyga (lietuvių ir anglų kalbomis), išleista bendradarbiaujant su leidykla „Lapas“. Ją parengė net aštuoni autoriai (Marija Drėmaitė (sudarytoja), Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė). Greta gausios archyvinės iliustracinės medžiagos knygoje publikuojamos ir šiuolaikinių architektūros fotografų Gintaro Česonio ir Norberto Tukaj darbai (knygos dizaineriai Linas Gliaudelis ir Jurga Dovydėnaitė). Parodos simboliu tapo optimizmą įvaizdinantis logotipas su išdidinta O raide ir ryškiai geltona spalva (grafikos dizaineris Linas Gliaudelis).

Autoriai / Partneriai
Projekto parodos kuratoriai ir autoriai: doc. dr. Marija Drėmaitė, prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, doc. dr. Vaidas Petrulis, Liudas Parulskis, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Lukas Šiupšinskas; architektūra ir dizainas: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.
Parodos sukūrimą organizavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros rėmimo fondas.
Nuo 2019 m. parodos pristatymus organizuoja – VšĮ „Kaunas 2022“.
Partneris – Kauno miesto savivaldybė.

Maršrutas 2018

02.14-03.18 Nacionalinė dailės galerija, Vilnius

04.02-04.09 UNESCO būstinė, Paryžius

04.10-04.24 Regione Lombardia salė, Milanas

05.03-05.12 Muzikos salė „Auditorium Parco della Musica“ (festivalyje “Flux. Festival Lituano delle Arte 2018″), Roma

05.24-06.16 Estijos nacionalinė biblioteka, Talinas

06.28-10.14 Architektūros muziejus, Vroclavas

11.15-12.10 Menų centras BOZAR, Briuselis

Maršrutas 2019

15.02–17.03 Miesto muziejus, Gdynė

24.09–23.10 Galerija „Maison de L’Architecture“, Grenoblis


Programos kuratorė:

Viltė Migonytė-Petrulienė

vilte@kaunas2022.eu