Kauno pilies puolimas ir gynyba

XIV amžius. Pirmoji mūryta Kauno pilis Nemuno ir Neries santakoje skiria kryžiuočius nuo rytuose esančių kunigaikštystės centrų, Vilniaus, Trakų, Kernavės. Kryžiuočiai, pamatę kylantį mūrą, nusprendžia nedelsti.

1362 m. Kauno pilis su įgulos vadu Vaidotu ruošiasi kryžiuočių antpuoliui. Vokiečių ordino pajėgos atkeliauja Nemunu, išsilaipina netoli pilies, rengia stovyklą ir ginkluojasi apgulčiai. Ties Nemuno krantu ir tuomet šalimais buvusia sala pradeda švartuotis laiveliai, kyla palapinės, vėliavos, buriasi pirmieji kariai.

Mūsų veikėjas patenka į įvykių sūkurį prieš pat karinius veiksmus. Vaidotas ir jo įgulos nariai paprašo veikėjo įsmukti į kryžeivių stovyklą ir išsiaiškinti, kokie priešų planai. O pas kryžiuočius jėga nepateksi, nebent gudrumu.

Kauno pilis