V. ir B. Rėklaičių namas

Šio namo statytojai ir šeimininkai tarpukariu buvo Viktoro ir Bety Rėklaičių šeima – pavyzdinis veiklių ir visuomeniškų to metų žmonių duetas. Įsitvirtinę Kaune, Rėklaičiai 1933 m. pasistato nuosavą namą, kurio projekto autorius yra Klaudijus Dušauskas-Duž. Šiandien namas glūdi pasislėpęs viename iš Kauno Naujamiesčio kvartalų, kartu su grupe kitų, greta stovinčių keliabučių gyvenamųjų namų, suprojektuotų pagal individualius, skirtingų architektų projektus.

 

Jūreivystės globėjai

Inžinierius, verslininkas ir visuomenininkas Viktoras Rėklaitis, gimė ir augo Marijampolėje. Čia baigė gimnaziją, o vėliau stojo mokytis tiksliųjų mokslų į Tartu universitetą. Dar vėliau studijas tęsė Jūrų karo inžinerijos institute Kronštadte, gaudamas stipendiją su įsipareigojimu atitarnauti carinės Rusijos karo laivyne. Pasibaigus studijoms, jaunąjį inžinierių ir jūrų karininką užklupo karas. Jo metu V. Rėklaitis dalyvavo keliose karo operacijose Baltijos jūroje. Laivyba, technika ir inžinerija ilgainiui tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi, palikusia žymesnį pėdsaką ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžęs į Lietuvą, jis netrukus su šeima persikėlė gyventi į Kauną. Buvo paskirtas pirmuoju Siaurųjų geležinkelių valdybos viršininku. Vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1923 m. kartu su Arkadijumi Cimbleriu įsteigė nedideles mašinų remonto dirbtuves Aleksote, vėliau perorganizuotas į „Mašinų ir aparatų statymo dirbtuvesׅ“.

 

 

Amerikos lietuvių akcinės bendrovės reklama jubiliejiniame albume „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“. Kaunas, 1933 m.

 

1930–1935 m. V. Rėklaitis vadovavo Amerikos lietuvių akcinei bendrovei „Amlit“, o taip pat buvo vienas iš „Lietuvos Baltijos Lloydo“ laivininkystės bendrovės steigėjų ir 1936–1940 m. – jos valdybos pirmininku. Jo rūpesčiu, Lietuva įsigijo keletą prekybinių laivų (jiems suteikti „Marijampolės“, „Šiaulių“ ir „Kauno“ vardai). Jis taip pat aktyviai prisidėjo prie upinės laivybos vystymo. „Lietuvos Baltijos Lloydo“ dirbtuvėse ties Seredžiumi buvo statomi upiniai prekybiniai laivai – baidokai.

 

Tikėtina, kad nuotraukos autorius yra V. Rėklaitis. Statomas baidokas ties Seredžiumi. LJM LIF 788. Lietuvos jūrų muziejaus nuotrauka: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/100000011257448

 

V. Rėklaitis taip pat užsiemė aktyvia visuomenine veikla. Buvo suomių–lietuvių draugijos pirmininku, Lietuvos jūrininkų sąjungos vienu iš kūrėjų ir valdybos nariu, Lietuvos skautų sąjungos nariu ir rėmėju. Visuomenine veikla vyrui nenusileido ir žmona Betty. Gimusi Lietuvoje, ji studijavo kalbas Peterburgo moterų akademijoje. Vėliau studijas gilino Marburgo universitete Vokietijoje. Baigusi mokslus, mokytojavo Lenkijoje ir Lietuvoje. Po santuokos Rėklaitienė rūpinosi šeima, tačiau aktyvumu visuomeninėje veikloje nenusileido savo vyrui. Kartu su kitomis aktyviomis moterimis tarpukario Kaune įkūrė Lietuvos moterų sąjungą tautiniam laivynui remti. Savo veikla ši organizacija bandė supažindinti plačiąją visuomenę su jūros reikšme kraštui ir rinko lėšas savam laivynui įsteigti. Būtent jų pastangomis 1927 m. jūrų skautams buvo nupirktas burlaivis „Budys“, kuriuo jie atliko savo pirmuosius tolimuosius plaukiojimus Baltijos jūroje. Prasidėjus okupacijai, V. Rėklaitis buvo nušalintas nuo vadovavimo savo įmonei, o karo išvakarėse žmonos vokiška kilmė sudarė legalų pagrindą visai šeimai repatrijuoti į Vokietiją. Šeima apsistojo Poznanėje.

 

Baidokas „Rimgaila“ Kauno žiemos uoste. XX a. 4 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotrauka.

 

Šeimą menantys pastatai

Su Rėklaičių šeima ar paskirais jos nariais šiandienos Kaune ir Kauno rajone tebėra susiję bent keletas objektų, suteikiančių galimybę bent simboliškai rekonstruoti to meto tipiškos šeimos kasdienybės maršrutus. Tai šeimai priklausęs namas Putvinskio gatvės kvartale; Amerikos lietuvių akcinės bendrovės „Amlit“ pastatų kompleksas; Nemuno uostas Kaune, kuriame švartavosi prekybiniai laivai; o taip pat medinė šeimos vila Kačerginėje – V. Rėklaitis buvo paskirtas 1933 m. įsteigto kurorto direktoriumi, o 1934 m., miestelio pakraštyje pasistatė medinę vilą, kuri yra išlikusi iki mūsų dienų.

Žilvino Rinkšelio tekstas

 

Šaltiniai:

Jūrų inžinierius Viktoras Rėklaitis. Atsiminimas jo 100 metų gimimo dienos proga. In Draugas, 1990 m. birželio 5 d., Nr. 108;

T. Stevenson, Vokietijoj mirė B. Rėklaitienė. In Draugas, 1984 m. gruodžio 4 d., Nr. 239;

A. a. inž. Viktoras Rėklaitis. In Draugas, 1942 m. liepos 8 d., Nr. 158.

 

Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.