Inžinieriaus V. Rėklaičio vila

Populiarusis kurortas

Kauno miestui tarpukariu tapus Lietuvos sostine, prasidėjo Kauną juosiančių aplinkinių miestelių kaip kurortų klestėjimo laikotarpis. Vienu iš šių kurortų buvo tuometinis žvejų miestelis Kačerginė. Kurortas traukė vasarotojus leisti laiką tyro oro prisotintoje pušų apsuptyje, mėgautis uogienojais bei grybų derliumi, sporto mėgėjus masino futbolo aikštė, o šokių paviljonas savaitgaliais  laukdavo net kelis kartus per dieną prisišvartuodavusio garlaivio, kuris atplukdydavo būrius miestiečių ir orkestrą, grojusį gegužinių metu. Kačerginėje gyvenantys žvejai lepino vasarotojus namuose rūkytais pasakiško skonio žiobriais, o aplinkinių kaimų ūkininkai pigiai tiekdavo šviežius pieno produktus bei daržoves. Visa tai labiausiai lėmė miestelio populiarumą. To meto rašytojai, mokytojai, karininkai, politikai ir kiti visuomenininkai svečiuodavosi pažįstamų inteligentų vasarnamiuose, nuomodavosi kambarius iš vietinių gyventojų. Atsirasdavo ir tokių, kurie norą pasistatyti kurorte vilą puikiausiai įgyvendino. Vienas tokių buvo inžinierius, mokytojas, verslininkas Viktoras Rėklaitis.

Inžinieriaus V. Rėklaičio asmenybė

Susipažinus su inžinieriaus V. Rėklaičio biografijos faktais, galima tvirtai teigti, jog tai buvo energijos nestokojanti asmenybė, nedvejojęs įsitraukti į įvairias veiklas. 1942 metų dienraštyje „Į Laisvę“ V. Rėklaitis apibūdintas kaip aktyvus visuomenininkas, įvairių draugijų bei organizacijų narys („Lietuvos Baltijos Bendrovė“, „Lietuvių-Suomių Draugijos“, draugijų valdybos pirmininkas, Jūrininkų sąjungos valdybos narys). Taip pat minima, kad V. Rėklaitis buvęs itin pamaldus žmogus, kolegoms ir draugams labai malonus ir draugiškas. Visuomet išlikdavęs taktiškas bei kultūringas. Matyt, dėl šių ir kitų teigiamų savybių tapo Kačerginės kurorto direktoriumi. Beje, Rėklaičių šeimai priklausė ne tik vasarnamis Kačerginėje, bet ir namas Kaune.

Amerikos lietuvių akcinės bendrovės reklama jubiliejiniame albume „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“. Kaunas, 1933 m.

V. Rėklaičio vila Kačerginėje

Atvykęs į Kačerginę, V. Rėklaitis joje paliko vieną ryškiausių miestelyje architektūrinį paminklą – vilą. Manoma, kad vila turėjo iškilti maždaug tarp 1935-1938 metų (1934 m)? Kačerginės pagrindinėje gatvėje (J. Janonio g.), tuometiniame Palankių kaime. Pastatas vieno aukšto, šiek tiek asimetriškas, sukaltas iš medinių lygių lentelių. Nuo gatvės pusės matyti įstiklinta veranda su įėjimu. Na, o žvelgiant iš kiemo pusės esančio dviaukščio bokštelio vidaus, matyti Nemunas, pavasarį ir vasarą atsiskleidžia  pievų žaluma, panemunės grožis bei  vos įžiūrimas kitoje Nemuno pusėje esantis Kulautuvos miestelis.

Pasibaigus tarpukario laikotarpiui, ilgus metus pastato patalpose buvo įsikūrusi ambulatorija. Net nepriklausomos Lietuvos  metais vila pasiliko ilgai apleista, kol buvo pripažinta, jog tai itin svarbus simbolis, formuojantis ir puoselėjantis kurorto kolektyvinę atmintį. Tad 2016 metais vila buvo renovuota ir joje įsikūrė Kačerginės miestelio seniūnija, kasdien mielai priimanti turistus ir visus praeivius, norinčius pasidalinti Kačerginės istorijomis.

Gabrielės Balaševičiūtės tekstas

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio, 2018 m. ir R. Tenio („Kas vyksta Kaune“), 2016 m. nuotraukos.