Šį namą su tikslu nuomuoti 1932 m. pastatė Antanas Šatynskis. Šeimininkui priklausė du tame pačiame sklype stovintys namai (E. Ožeškienės g. 45 ir 43). Greta laiptų esančiame, anksčiau pastatytame, name apsigyveno pats šeimininkas, o didysis – trijų aukštų namas – išnuomotas. Abu juos suprojektavo garsus to meto architektas E. Frykas.
Kiekviename nuomuojamo namo aukšte buvo numatyta po butą. Deja, jie nebuvo tokie pelningi kaip tikėtasi: pirmojo ir antrojo aukšto butų virtuvės atsirėmė į kalvos šlaitą, todėl neturėjo langų, namas buvo be kiemo, neturėjo įprastų sandėliukų ir antrosios – ūkinės – laiptinės. Pelninguoju namu taip ir netapusį turtą šeiminkas 1937 m. nusprendė parduoti. Vis dėlto, išskirtinė namo vieta, unikalūs architektūriniai sprendiniai ir išlaikyta autentika papirko iš Vilniaus atsikrausčiusią ir šiandien name gyvenančią dailininkę.
„Aš Kaune atsiradau 1989 m. – iš karto po studijų. Tuomet jis nebuvo toks patrauklus kaip dabar. Aš atvažiavau iš Vilniaus, kuriame gimiau ir užaugau. Vaizdas buvo liūdnas – Kaunas tuomet buvo visai kitoks. Aišku, smetoniška dvasia kažkur ruseno, bet taip nežymiai. O dabar jis yra puikus miestas. Gyvenimui jisai yra pats geriausias, turbūt… Aš ilgai gedėjau Vilniaus ir labai norėjau į jį grįžti, o dabar kai galiu – nebenoriu. Man čia labai gerai“ – teigia Miglė.
Dailininkė M. Kosinskaitė namo laiptinėje, 2020 m.
Dailininkė teigia turinti įvairių minčių dėl namo ateities ir įsivaizduoja jį ne tik kaip gyvenamąją vietą, bet ir erdvę kurti. Miglės teigimu, meno pas menininkus visuomet yra per daug ir sienų visuomet negana. Todėl dailininkė svarsto namo laiptinę ateityje išnaudoti ir kaip ekspozicinę erdvę parodoms ir įvairiems susitikimams. Ar gi ne puiku?
Žilvino Rinkšelio tekstas
Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų ir turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio, 2020 m. nuotraukos.