Turi istoriją?
Nesvarbu, ar tu gali parašyti vos kelis sakinius, ar kelis puslapius vienu prisėdimu, Mitinio Žvėries programa kviečia tave išbandyti savo jėgas ir parašyti savo pasakojimą svetainei.
Kviečiame ir toliau kurti Kaunui!
Užpildyk formą ir atsiųsk savo istoriją
Skulptoriaus dirbtuvės
Niekada nebuvo taip, kad kas nors nebūtų buvę. Visada uvo ir bus viena - kažkas. Kažkas, kas yra svarbu. Kažkas, kas neturi prasmės. Kažkas, kas tą prasmę įgijo. Taip rašė žymus Kauno skulptorius…
Elena ir Elenius
Prieš šimtą tūkstančių metų, kai saulelė niekaip iš dangaus nenusileisdavo, kai gėlytės ir žiemą žydėdavo, kai moterys vyrų balsais dainuodavo... Kai kiekvienas Lietuvos miestas grūmėsi, kivirčijosi,…
Šuns dienos
Už devynių kaimų, devynių upių, buvo pririštas šuo. Tas šuo, jau blusų nuėstas, akim išvarvėjusiom, žiūrėjo į tuščią maisto bliūdelį. Šuo nevalgęs jau dvi paras. Čia, Vilijampolėje, šunys niekada…
Nemunas ir Aušmautas
Vėjas jau tūkstantį metų neša žinią visiems žmonėms apie istoriją, kurios jis negali užmiršti. Toji istorija buvo plukdoma Nemunu iš pat jo pradžios - iš pirmųjų šaltinių, nuo kurių pradėjo tekįti…
Kalnai
Per vargus, per džiaugsmus, seniai labai seniai, kai žemėje dar nebuvo užaugęs nė vienas kalnas, Kaune po truputį ėmė kaltis mažas mažas žalias kalnelis. Tuo metu šiame miestelyje nei vieno kupsto,…
Rachelė vyksta į Šančius
Ar pamenate Rachelę? Dailią juodaplaukę, vilkinčią paltu – avietine spalva… Taip, tai ta pati panelė, kurią, anąsyk regėjau skaitydamas rytinį laikraštį ,,Konrado“ kavinėje. Tąkart, ji išgelbėjo…
Balandžių pokalbiai
Vienoje iš Laisvės alėjos liepų, tupi du balandžiai. Vienas žvelgdamas žemyn, taria: – Vis keliauja ir keliauja tie gintarai. Ir kur jie keliauja, Baltaplunksni? - Ir vėl… Na, ko tu, žiūri į tuos,…
Slogus sekmadienis
Slogus 2009-ųjų sekmadienis (ne visi sekmadieniai tokie beprasmiški), maža virtuvėlė Aleksote buvo pripildyta pavasario saulės spindulių. Matėsi apšviestos dulkės, spindulių ruožai, kurie atkakliai…
Eigulių piliakalnis
Prieš šimtą, o gal daugiau metų, gyveno senas vyras, kuris turėjo ypatingą ir sumanią lapę. Gyveno jie senoje troboje ant vieno piliakalnio, kurio tuo metu dar niekas nežinojo ir tas piliakalnis…
Ąžuolyno gyvenimas
Kažkada seniai seniai, žiloje senovėje, kai dar nebuvo interneto ir telefonų, Kauno Ąžuolyno parke gyveno elfai. O kodėl gi gyveno? Sakoma ir dabar galima vieną kitą pamatyt. Elfai mėgdavo žaisti ir…
Meškos piliakalnis
Kai pirmasis ledas dar nenutirpo... Medžių lapai pradėjo pūti dar nenukritę, debesys formavosi ir visa tai vyko virš paslaptingosios meškos guolio. Pati meška buvo ypatingai vieniša: niekas…
Varnos
Už jūrų, už marių, už devynių girių, buvo karalystė. Karalystė nebuvo labai didelė, tačiau ji buvo nuostabiai graži. Ten augo medžiai, kurie vakarais ošdavo ir pasakodavo istorijas. Tų medžių šakose,…
Sakmė
Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo, tik ošė didžiuliai miškai, siautė jūra, tekėjo upės... Dviejų upių santakoje atsivėrė požeminis urvas. Jis buvo stačiai nyrantis po upe, viduj lakstė tik tamsūs…
Žiauri širdis
Man būnant 5-erių metų, senelis, kuriam buvo apie šimtą metų ir gyveno aukštu žemiau, visuomet prisimindavo... Koks nuostabus buvo gyvenimas jam būnant penkerių! Gyveno jis didžiuliam mediniam dvare…
Jaunystės eleksyras
Senojoje girioje girdėjosi ūkavimai. Senos senos pelėdos su ilga pelėdiška barzda. Jis buvo labai senas. Svajojo pelėdinas apie jaunystės eleksyrą, bet po daugelio metų paieškų, jis pasidavė,…
Miesto šventė
Tai nutiko vėlai vakare, per mūsų miesto šventę. Šurmuliuojant miestiečiams, pasirodė būtybė balto vilko pavidalu. Jis neatrodė labai džiaugsmingai, tad šventės dalyviai tiesiog nuščiuvo. Iš minios…
Rasti namus
Aš jums papasakosiu vieną istoriją. Tai istorija apie jauną juodaplaukę merginą, vardu - Rachelė. O ji gyvena Tarpukario Kaune. Dabar 1920 - tųjų metų ankstyvas pavasaris. Kovo mėnuo. Kaunas dar…
Kulautuvos Laumė
Kartą, niekas nežino kada, gyveno vienas veikėjas. Jis gyveno tamsiame, bet labai jaukiame miške netoli Kulautuvos. Miegojo jis ant minkštų sąmanų, kuriomis buvo nuklotas visas miškas, o jo veidą…
Susitikimas
Nauji metai prasidėjo keistai… Aplinkiniai žmonės buvo labai tylūs, jie tiesiog ėjo. Bandžiau užkalbinti pažįstamą žmogų, bet jisnė nepažvelgė į mane. Susimąsčiau. Gal šiandien pamiršau susišukuoti…
Skraidūnas
Kadaise, už devynių klonių, Kaune, gyveno Skraidūnas. Jis nebuvo neįprastas - visas miestas jį priėmė kaip ir bet kurį kitą kaunietį. Viskas būtų puiku, bet šis Skraidūnas buvo kiek išsiblaškęs ir…
Į PAGALBĄ RAŠANČIAJAM
Galbūt tau pravers ši nedidelė mito struktūros apžvalga. Visi mitai skirtingi, bet kartu ir panašūs. Paskaityk ir bus lengviau kurti herojus ir padėti jiems jų stebuklingose kelionėse.
Apie mito struktūrą
Mitas labai dažnai gali būti suprantamas kaip kelionė. Fizinė (gali būti nuosekli nuotykių kelionė kaip Odisėjo), fizinė – dvasinė (pvz. labirinto kelionė kaip Hario Poterio) arba vien dvasinė (čia svarbu ne atstumas, o keliautoją keičiantys patyrimai), kuri teoriškai įmanoma ir nejudant iš vietos. Visais atvejais herojus pajuda kelionėn, patiria nuotykius, sukrėtimus ir patirtis, o tuomet grįžta pasikeitęs. Tai gali būti pavadinta Herojaus Kelione. Jos pagrindiniai taškai yra šie (rasite juos ir Homero, ir Šekspyro, ir J.R.R. Tolkien knygose, ir Holivudo filmuose. Ne visada tie taškai yra tiksliai tokie, tačiau žemiau pateikta schema tikrai pravers kaip pasakojimo šablonas).
1. Išvykimas. Herojus priverstas leistis į kelionę. Įvyksta svarbus įvykis, verčiantis herojų ieškoti išeities ir nusistatyti sau kelionės tikslą. Tai gali
būti nusivylimas esama padėtimi, išvarymas, kieno nors mirtis, skyrybos, bankrotas, žinia apie
mirtiną ligą ir pan. Herojus yra priverstas išeiti iš savo komforto zonos į nežinomą teritoriją.
2. Lemiamas žingsnis. Įvykis po kurio nebėra kelio atgal. Herojus įvykdo kažką, kas nebeleis jam sugrįžti. Parduoda namus, pasirašo sutartį, parašo
atsisveikinimo laišką, perka bilietą, balnoja žirgą, pažeidžia įstatymą. Tokiu būdu jis iš ŽINOMOS
teritorijos patenka į NEŽINOMĄ.
3. Peripetijos. Priešai, draugai, mokytojai. Čia, o kartais ir ankstesnėse pakopose, išryškėja didžiausia kliūtis herojaus kelyje, arba didžiausias jo priešas. Tai gali būti žmogus ir ne žmogus: tironas, skriaudėjas, piktoji dvasia, drakonas, mirtina liga, žalingas įsitikinimas. Su priešu herojų sieja pats stipriausias jausmas ir sąmoningai ar nesąmoningai herojus keliauja į neišvengiamą susitikimą su juo. Peripetijose herojus patiria visą eilę nuotykių. Pakeliui sutinka kitus pakeleivius: mokytojus, draugus, apgavikus, mylimą žmogų. Jie visi herojui svarbūs tiek, kiek padeda arba trukdo nugalėti priešą. Herojus keliauja per nežinomą teritoriją ir mes laukiame kuo baigsis jo kelionė.
4. Kulminacija. Mirtis ir prisikėlimas.
Herojus susitinka savo priešą akis į akį. Stipriuose pasakojimuose kulminacija beveik visada yra
dviejų dalių: mirties ir prisikėlimo. Tai yra: pirmoje kulminacijos dalyje herojaus gyvybė arba
likimas pakimba ant plauko. Antroje kulminacijos dalyje herojus netikėtai nugali priešą.
5. Nušvitimo momentas kulminacijoje. Tarp abiejų kulminacijos dalių labai dažnai atsitinka įvykis, galutinai perkeičiantis herojų ir tik to galutinio pasikeitimo dėka jis nugali. Čia herojui gali padėti draugai arba mylimieji, čia jis gali
galutinai suprasti kas jam iki šiol trukdė. Herojus gali ir žūti nugalėdamas – tokios pasakojimo
struktūros yra labiausiai dramatiškos, nes tiesiai nurodo į žmogiškojo likimo neišvengiamybę.
6. Atomazga. Kelias atgal.
Pasakojimas sugrįžta iš nežinomos teritorijos į žinomą. Parodoma, kas ir kaip pasikeitė. Paprastai tai yra palengvėjimo, o kartu melancholijos jausmas, nes šalia to, kas įgyta, įvertinama ir tai, kas prarasta kelionėje ir kovoje. Džiaugiamasi pasiektu tikslu, įgyta meile, draugyste, liūdima dėl žuvusių kovoje arba to, kas buvo paaukota vardan pergalės.
PASAKOJIMO PERSONAŽAI
MISTIKAS
Šešioliktame amžiuje Kaune gyveno paslaptinga asmenybė. Jį vadino Mistiku. Liko taip vadinamas „Mistiko sąsiuvinis“ – keistas kūrinys, neatsargiam skaitytojui atnešantis mirtį. Tie, kas nemirdavo, tapdavo žinančiais. Tik žinantys arba žinančių palikuonys gali stoti į kovą su Žvėrimi. Žinantys priklauso Žvėries Draugijai.
KAUNO ŽVĖRIS
Vandenų būtybė, gyvenanti Požeminiame Kaune. Jis pasirodo naktį. Jis grobia skaisčias merginas. Jo ilgesingam žvilgsniui negalima atsispirti. Jį galima girdėti kvėpuojant ir riaumojant, kelią pas jį labai sunku surasti. Visą tiesą apie Žvėrį žino Žvėries Draugija. Miestas buvo sudaręs su juo sutartį. Sutartis yra nutrūkusi. Sutartį reikia atnaujinti ir Žvėris vėl sergės miestą nuo negandų.
ŽVĖRIES DRAUGIJA
Žmonės, paveldėję Mistiko sąsiuvinį ir žinantys apie Žvėrį. Jie laukia kol pasirodys Žvėries nugalėtojas ir yra pasiruošę jam padėti. Jie pažįsta vieni kitus, kartą per metus renkasi slaptoje vietoje pasitarti. Jie negali dalintis savo žiniomis tarpusavyje. Jie gali tik padėti nugalėtojui, jei toks atsiras.
RŪMŲ PONIA
Jos rūmai yra Kitoje pusėje. Ten išmokstama tarnauti ir paklusti. Tik išmokę tarnystės ir paklusnumo gali stoti Žvėries akivaizdoje.
IRENA
Jauna moteris, kurią pagrobė Žvėris. Ji paprasta ir skaisti. Graikiškai jos vardas reiškia „Taika“.
NEVILIUS
Jis yra tas, kuris turės padaryti visą darbą. Jis neturi jokių netikrų vilčių. Žino, kaip yra. Jis yra Mistiko mokinys. Šis pasakojimas yra jo kelionė pas Žvėrį.
KELTININKAS
Jis kelia žinančius į kitą pusę. Jis gyvena vienas su savo šunimi pašiūrėje Žiemos uoste.
KEKTO
Aštunkojė būtybė, potvynių ir atoslūgių operatorius. Kekto laisvai keliauja tarp Požeminio Kauno ir Saulėto Kauno. Jis yra ženklų rašytojas. Jo paliktus ženklus galima rasti ant visų miesto sienų. Legenda byloja, kad Kekto atvers kelią Žvėriui į Saulėtą Kauną sudaryti Sutarties su miestu.
DIDYSIS KELIAUTOJAS
Jis atneša žinias. Jis atsiranda ten, kur labiausiai reikia. Kai kas sako, kad jis yra Mistiko pasiuntinys.