Turi istoriją?
Nesvarbu, ar tu gali parašyti vos kelis sakinius, ar kelis puslapius vienu prisėdimu, Mitinio Žvėries programa kviečia tave išbandyti savo jėgas ir parašyti savo pasakojimą svetainei.
Kviečiame ir toliau kurti Kaunui!
Užpildyk formą ir atsiųsk savo istoriją
1 dalis. Didysis pasakojimas
Senamiestis uždengtas. Tamsa valdo viską iki pat Žaliakalnio ir Aleksoto šlaitų viršaus. Šventos Zitos vienuolyno bokšto laikrodis išmuša keturias, varnai pakyla iš liepų, apskrenda ratą ir,…
2 dalis. Didysis pasakojimas
Beldžia. Beldžia. Nevilius sujuda lovoje. Beldimas aiškus, atkaklus ir nesiliauja. -Nu, jofana, kas? – sumurma Nevilius. Pradeda rengtis marškinius, bet po to numeta ir ima mautis kelnes. Beldimas…
3 dalis. Didysis pasakojimas
Virš vandens nedidelis rūkas. Keltininkas stovi susikišęs rankas į kišenes ir žiūri į vandenį. Paskui lėtai nueina ir atsisėda ant laiptelių prie durų. Šalimais gulintis šuo pakelia galvą. Pasirodo…
4 dalis. Didysis pasakojimas
Valtis be jokio garso slysta upės paviršiumi. Nevilius bando įsižiūrėti į kitą krantą. Šuo guli ant grindų, padėjęs galvą ant keltininko bato. Jis tai užsimerkia, tai vėl atsimerkia. Keltininkas…
5 dalis. Didysis pasakojimas
Vos tik Irena įsuko į skersgatvį – šast, ir užsivėrė gluosnių šakos, paslėpdamos ką tik čia buvusį kelią. Mergina nustebo, nes nežinojo, kad kartą patekus pasakon, gręžiotis atgalios nevalia. Dar…
EilėraščiaiMažieji pasakojimai
Aš
Kaunas. Naktis. Danguje žybčioja žvaigždės. Ūkauja pelėda. Tai ne pasaulis, o kažkokia neaiški siurrealybė. Galbūt. Bet argi ne. Viskas yra siurrealybė? Absurdas? Kosmosas? Aš gyvenu, bet galbūt…
Uodega darže
Tai įvyko Kauno rajone. Pagyvenęs gyventojas pastebėjo keistą milžinišką uodegą kyšančią pačiame jo daržo viduryje. Jis nusprendė eiti palei uodegą ir surasti kam ji priklauso. Besekdamas žvynus ir…
Neįprastas rytas
Vieną saulėtą vasaros rytą nutiko šis tas neįprasto. Pamačiau keistą būtybę, nepanašią į įprastą gyvūną. Tai buvo aukščio sulig dinozauru ir kailio lyg katės pabaisa, kurią pamačiau gyvenančią…
Tamsiausia naktis metuose
Tai buvo tamsi tamsi naktis, turbūt pati tamsiausia naktis metuose. Per ją įvyko nepamirštamas įvykis, kuris po to buvo pasakojamas dar daug daug metų. Viskas vyko Garliavoje. Tuo metu ten trumpam…
Istorija apie Vamzdžių
Seniai seniai, prieš kelis šimtus metų, kai Kaune dar nebuvo vandentiekio, buvo pilna gamtos, mažai pastatų, o dar mažiau vamzdžių… Vanduo pats pasirinkdavo kaip tekėti - upėmis, upeliais, gatvėmis…
Deivė ir Kauno undinės
Kažkada, kai dar Kauno pilis buvo stipri ir galinga bei upėse aplink ją plaukiojo laivai… Kažkada, kai undinėlės viliojo paauglius į Nemuno gelmes ir visi dar atsiminė JĄ - archajišką būtybę su…
Raudonoji karalystė
Ten, už 5 piliakalnių, ties nesuskaičiuotu Nevėžio vingiu, stūksojo sodrių plytų Raudonoji Karalystė. Karalystė turėjo tokį pavadinimą todėl, kad pagrindinė valiuta, kurią visi naudojo, buvo plytos.…
Kauno legenda. Šeštadienis
Šeštadienis. Visus savo savaitgalius bei laisvesnes dienas leidžiu Kaune, šis - ne išimtis. Tie, kas mane pažįsta, neretai pradeda vartyti akis eilinį kartą iš manęs išgirdę, kaip stipriai myliu šį…
Pasaka apie tai, kas dar bus
Kaunas po šimto metų. Bus saulėta diena. Pati vasaros pradžia. Dideliame name ant Žaliakalnio kalno gyvens labai graži mergaitė. Žinia apie jos grožį sklis toli už Kauno ribų ir jaunuoliai visoje…
Kai kas mano, kad 2222 metais Kaunas bus pamirštas…
Kai kas mano, kad 2222 metais Kaunas bus pamirštas... Ką čia Kaunas. Visa Lietuva! Jie buvo teisūs. Tiesa, ne dėl Kauno, bet dėl Lietuvos - to mistinio krašto, iš kurio kilę protėviai, statę Kauno…
Kauno Žvėris ir gubernatorius
Anksčiau miesto valdžia su Žvėrimi tardavosi kaip miestą valdyti. Gubernatorius Veriovkinas siųsdavo pavasariais per potvynį jam laišką su klausimais, įdėtą į butelį. Butelį mesdavo į Nemuną ties…
Veidrodžių gatvė
Žmonės kalbėdavo apie Aukštąją gatvę, kad ten vaidenasi. Kad ten pasirodė juoda dėmė. Pirmą kartą dėmę pamatė jauna moteris, grįždama po darbo. Dėmė buvo ant sienos, jai kilo įtarimas ir ji…
Plaukiantys akmenys
Kažkada Kaune buvo upių atneštų daiktų muziejus. Jį įkūręs žmogus ilgą laiką rodė savo eksponatus tik draugams ir pažįstamiems – bijojo, kad jį nepalaikytų bepročiu ar kokiu nusikaltėliu; tuo metu…
Kaip Mazelio orkestras velnią nugalėjo
Buvo toks Mazelio orkestras, dabar mažai kas atsimena. Grodavo miesto sode, jaunimas šokdavo, net senesni ateidavo paklausyti ir pasipiktinti, kad jaunimas ištvirkęs. Orkestras imdavo užsakymus ir…
Istorija apie įsimylėjusį virėją
Hanzos laikais Garlando kabake Ugniagesių gatvėje dirbo toks virėjas. Visiems jis patiko, mat gamino gardžias ir labai sočias sriubas iš miško grybų, kurias klientai vadino „restaurant“ –…
Į PAGALBĄ RAŠANČIAJAM
Galbūt tau pravers ši nedidelė mito struktūros apžvalga. Visi mitai skirtingi, bet kartu ir panašūs. Paskaityk ir bus lengviau kurti herojus ir padėti jiems jų stebuklingose kelionėse.
Apie mito struktūrą
Mitas labai dažnai gali būti suprantamas kaip kelionė. Fizinė (gali būti nuosekli nuotykių kelionė kaip Odisėjo), fizinė – dvasinė (pvz. labirinto kelionė kaip Hario Poterio) arba vien dvasinė (čia svarbu ne atstumas, o keliautoją keičiantys patyrimai), kuri teoriškai įmanoma ir nejudant iš vietos. Visais atvejais herojus pajuda kelionėn, patiria nuotykius, sukrėtimus ir patirtis, o tuomet grįžta pasikeitęs. Tai gali būti pavadinta Herojaus Kelione. Jos pagrindiniai taškai yra šie (rasite juos ir Homero, ir Šekspyro, ir J.R.R. Tolkien knygose, ir Holivudo filmuose. Ne visada tie taškai yra tiksliai tokie, tačiau žemiau pateikta schema tikrai pravers kaip pasakojimo šablonas).
1. Išvykimas. Herojus priverstas leistis į kelionę. Įvyksta svarbus įvykis, verčiantis herojų ieškoti išeities ir nusistatyti sau kelionės tikslą. Tai gali
būti nusivylimas esama padėtimi, išvarymas, kieno nors mirtis, skyrybos, bankrotas, žinia apie
mirtiną ligą ir pan. Herojus yra priverstas išeiti iš savo komforto zonos į nežinomą teritoriją.
2. Lemiamas žingsnis. Įvykis po kurio nebėra kelio atgal. Herojus įvykdo kažką, kas nebeleis jam sugrįžti. Parduoda namus, pasirašo sutartį, parašo
atsisveikinimo laišką, perka bilietą, balnoja žirgą, pažeidžia įstatymą. Tokiu būdu jis iš ŽINOMOS
teritorijos patenka į NEŽINOMĄ.
3. Peripetijos. Priešai, draugai, mokytojai. Čia, o kartais ir ankstesnėse pakopose, išryškėja didžiausia kliūtis herojaus kelyje, arba didžiausias jo priešas. Tai gali būti žmogus ir ne žmogus: tironas, skriaudėjas, piktoji dvasia, drakonas, mirtina liga, žalingas įsitikinimas. Su priešu herojų sieja pats stipriausias jausmas ir sąmoningai ar nesąmoningai herojus keliauja į neišvengiamą susitikimą su juo. Peripetijose herojus patiria visą eilę nuotykių. Pakeliui sutinka kitus pakeleivius: mokytojus, draugus, apgavikus, mylimą žmogų. Jie visi herojui svarbūs tiek, kiek padeda arba trukdo nugalėti priešą. Herojus keliauja per nežinomą teritoriją ir mes laukiame kuo baigsis jo kelionė.
4. Kulminacija. Mirtis ir prisikėlimas.
Herojus susitinka savo priešą akis į akį. Stipriuose pasakojimuose kulminacija beveik visada yra
dviejų dalių: mirties ir prisikėlimo. Tai yra: pirmoje kulminacijos dalyje herojaus gyvybė arba
likimas pakimba ant plauko. Antroje kulminacijos dalyje herojus netikėtai nugali priešą.
5. Nušvitimo momentas kulminacijoje. Tarp abiejų kulminacijos dalių labai dažnai atsitinka įvykis, galutinai perkeičiantis herojų ir tik to galutinio pasikeitimo dėka jis nugali. Čia herojui gali padėti draugai arba mylimieji, čia jis gali
galutinai suprasti kas jam iki šiol trukdė. Herojus gali ir žūti nugalėdamas – tokios pasakojimo
struktūros yra labiausiai dramatiškos, nes tiesiai nurodo į žmogiškojo likimo neišvengiamybę.
6. Atomazga. Kelias atgal.
Pasakojimas sugrįžta iš nežinomos teritorijos į žinomą. Parodoma, kas ir kaip pasikeitė. Paprastai tai yra palengvėjimo, o kartu melancholijos jausmas, nes šalia to, kas įgyta, įvertinama ir tai, kas prarasta kelionėje ir kovoje. Džiaugiamasi pasiektu tikslu, įgyta meile, draugyste, liūdima dėl žuvusių kovoje arba to, kas buvo paaukota vardan pergalės.
PASAKOJIMO PERSONAŽAI
MISTIKAS
Šešioliktame amžiuje Kaune gyveno paslaptinga asmenybė. Jį vadino Mistiku. Liko taip vadinamas „Mistiko sąsiuvinis“ – keistas kūrinys, neatsargiam skaitytojui atnešantis mirtį. Tie, kas nemirdavo, tapdavo žinančiais. Tik žinantys arba žinančių palikuonys gali stoti į kovą su Žvėrimi. Žinantys priklauso Žvėries Draugijai.
KAUNO ŽVĖRIS
Vandenų būtybė, gyvenanti Požeminiame Kaune. Jis pasirodo naktį. Jis grobia skaisčias merginas. Jo ilgesingam žvilgsniui negalima atsispirti. Jį galima girdėti kvėpuojant ir riaumojant, kelią pas jį labai sunku surasti. Visą tiesą apie Žvėrį žino Žvėries Draugija. Miestas buvo sudaręs su juo sutartį. Sutartis yra nutrūkusi. Sutartį reikia atnaujinti ir Žvėris vėl sergės miestą nuo negandų.
ŽVĖRIES DRAUGIJA
Žmonės, paveldėję Mistiko sąsiuvinį ir žinantys apie Žvėrį. Jie laukia kol pasirodys Žvėries nugalėtojas ir yra pasiruošę jam padėti. Jie pažįsta vieni kitus, kartą per metus renkasi slaptoje vietoje pasitarti. Jie negali dalintis savo žiniomis tarpusavyje. Jie gali tik padėti nugalėtojui, jei toks atsiras.
RŪMŲ PONIA
Jos rūmai yra Kitoje pusėje. Ten išmokstama tarnauti ir paklusti. Tik išmokę tarnystės ir paklusnumo gali stoti Žvėries akivaizdoje.
IRENA
Jauna moteris, kurią pagrobė Žvėris. Ji paprasta ir skaisti. Graikiškai jos vardas reiškia „Taika“.
NEVILIUS
Jis yra tas, kuris turės padaryti visą darbą. Jis neturi jokių netikrų vilčių. Žino, kaip yra. Jis yra Mistiko mokinys. Šis pasakojimas yra jo kelionė pas Žvėrį.
KELTININKAS
Jis kelia žinančius į kitą pusę. Jis gyvena vienas su savo šunimi pašiūrėje Žiemos uoste.
KEKTO
Aštunkojė būtybė, potvynių ir atoslūgių operatorius. Kekto laisvai keliauja tarp Požeminio Kauno ir Saulėto Kauno. Jis yra ženklų rašytojas. Jo paliktus ženklus galima rasti ant visų miesto sienų. Legenda byloja, kad Kekto atvers kelią Žvėriui į Saulėtą Kauną sudaryti Sutarties su miestu.
DIDYSIS KELIAUTOJAS
Jis atneša žinias. Jis atsiranda ten, kur labiausiai reikia. Kai kas sako, kad jis yra Mistiko pasiuntinys.