Rachelė vyksta į Šančius
Ar pamenate Rachelę?
Dailią juodaplaukę, vilkinčią paltu – avietine spalva… Taip, tai ta pati panelė, kurią, anąsyk regėjau skaitydamas rytinį laikraštį ,,Konrado“ kavinėje. Tąkart, ji išgelbėjo šuniuką. Tai buvo prieš keletą metų. Dabar jau tas, anuomet, šlapias, kaukiantis ir purvinas padaras nebeprimena to vargšelio, kurį priglaudusi prie krūtinės, Rachelė susitepė paltą ir niekas į tai nekreipė dėmesio… Dabar jo vardas – Nufis. Jis sveria daugiau nei Rachelė gali pakelti ir priglausti. Nufiui – kiek daugiau nei ketveri. Kaip jo mėgstamiausia šeimininkė sako: ,,Jis yra profesionalus uodegos vizgintojas!“ … Šis niufaundlendas – tikras galiūnas, bet, šiukštu, nepagalvokite, jog Nufis galėtų kažką nuskriausti! Anaiptol, mielesnio gyvūno niekas visame Kaune nebuvo sutikę.
Dabar, kai Rachelė eina apsipirkti į savo mėgstamiausią bižuterijos parduotuvę, ieškoti dar vienos kamėjos į savo kolekciją – Nufis visada laukia prie durų. Kartais, dar girdžiu, kai laka vandenį iš dubens, kuris specialiai – jam, būna padėtas, vos tik durims sužvanginusioms žalvarinį varpelį. Nemeluosiu, tas garsas – vandens sėmimo liežuviu – kelia koktulį bei trukdo susikaupti, skaitant dienos naujienas. Šiandien Rachelė pasipuošusi visai nebe avietine spalva. Ir būtų keista, jei gegužės vidury, esant tokiam šiltam pavasariui, juodaplaukė vilkėtų paltą. Ji jau kurį laiką mėgsta derinti violetinės spalvos atspalvius (mane, kaip rašytoją, ši spalva tik dar labiau įkvepia kurti).
Turbūt nė kiek nenustebsite, idant pasakysiu, jog kilniaširdė mergina studijuoja veterinariją. Taip! Jos svajonė išsipildė. Gal ir ne taip pasisekė, kaip pasiseka vyrams šioje srityje, bet Rachelė nepasiduos. Jos, juk, toks pašaukimas.
Ši diena yra ypatinga. Rachelė susitikusi su savo draugėmis – Ida ir Ieva, žada keliauti į Šančius. Jos ketina aplankyti vietą, kurią vis sprendžiama prijungti prie Kauno miesto. Nors, ši gyvenvietė dar nėra Kauno dalis, tačiau jos tikrai negalima būtų pavadinti laukyme. Ten gyvena daug bendrų Rachelės, Idos ir Ievos draugų, tarp jų ir – Natanas.
– Natanas…
– Na, kiek tu, kartosi tą vardą, žiū, dar nuo kėdės nukrisi atsilošusi…
– Bet tu, teisi, Ida. Jis tikrai gražiai griežia smuiku!
– O ką aš jums, sakiau? O jūs, manimi netikėjote!
– Rachele, ir tu, turėtum išgirsti!
– Man labiau patinka pianino muzika.
– Pirmiau pasiklausyk, o tada kalbėk, kas tau patinka!
– Neturiu laiko. Man reikia mokytis. Trečiadienį atsiskaitymas.
– Tu, kaip visada. Tau tik mokslai ir paskaitos. Kokia tu, nuobodi.
– Kai kitą kartą Madam neišgimdys savo kačiukų, nusiųsiu tave pas daktarą Abelį, tada jis paprašys susimokėti visus litus.
– Am… Kaip tau, tinka ta nauja kamėja…
– Ida, … (Rachelė suraukusi antakius)
– Taip? (Ida pakėlusi antakius, koketiškai sumirksėjo akimis)
– Pamaiva, tu!
*** kambarį užpildė skambus merginų juokas ***
Pasakojimą sukūrė ir padovanojo Kipras Marcalis