Nuotr. Vaido Jokubausko

Apie

Jurga – išskirtinė dainininkė, kompozitorė ir aktorė, kurios jautrios ir melodingos dainos sužavėjo daugelį gerbėjų Lietuvos ir užsienio scenose. Viena originaliausių šalies atlikėjų su kiekvienu nauju albumu drąsiai žengia į dar nepatirtas muzikines ir kūrybines erdves.

2005 metais išleistas albumas „Aukso pieva“ tapo nepaprastu debiutu, dėl kurio Jurgą pamilo daugybė klausytojų. Abejingų nepalikęs įrašas „Aukso pieva“ tapo platininiu Lietuvoje, o vėliau sekę albumai „Instrukcija“ ir „+37° (Goal of Science)“ – auksiniais. Po šių albumų Jurga tapo didžiausia populiariosios muzikos dešimtmečio žvaigžde Lietuvoje.

Praėję metai Jurgai taip pat buvo vieni sėkmingiausių per karjerą. „Netflix“ seriale „Paskutinieji carai“ („The Last Czars“) ji suvaidino Juodkalnijos princesę. Taip pat dainininkė išleido barokinės muzikos albumą „To the Sky“ ir ligšiolinę kūrybą apibendrinusią geriausių dainų rinktinę „Ten, kur tu“ bei su koncertais aplankė Islandiją, Kiniją, Estiją, Latviją ir Norvegiją.


Kaunas ir aš

Pagrindinės kūrybinės idėjos naujam albumui gimė kūrybinės stovyklos su grupės nariais Babtyno-Žemaitkiemio dvare prieš pusantrų metų.

Viena iš naujo albumo dainų – „Gama“ parašyta pagal tokio paties pavadinimo Kauno kultūros švyturio a.a. poeto Kęstučio Navako eilėraštį. Esu jam dėkinga už įkvėpimą ir mintis apie rašymo procesą ir kūrybą apskritai. Mano gerbiami gyvenimo mokytojai, su kuriais laiku persikirto keliai, irgi gyvena Kaune.

Labai džiaugiuosi, kad su šiuo miestu man siejasi kažkoks lengvumas ir vidinis poilsis. Gal todėl, kad visi darbai ir pareigos yra Vilniuje, o į Kauną važiuoju susitikti su man jau tapusiais labai svarbiais ir gerbiamais žmonėmis, pakurti, pailsėti nuo rutinos ir įgauti naujų jėgų.

 

Aš už miestų draugystę, ir tai, kas vyksta tarp Vilniaus ir Kauno, man yra jautru ir gražu. Tikiu, kaip sako viename filme, kad tai gražios draugystės pradžia, o gal net jau – ir brandus kuriantis ryšys.

Kauno vizija yra susijusi su kauniečių, o ypač jaunimo, noru kurti savo miestą tiek išoriškai, aplinkui, tiek savo viduje. Linkiu didžiuotis savo miestu, nes miestas iš tikrųjų yra jame gyvenantys žmonės. Vidinis išdidumas, savigarba, pagarba kitam ir kūryba yra tai, kas gali pastatyti nuostabiausią miestą pasaulyje. Atvirumas ir draugystė su kitais miestais yra to išraiška.