Trumpas dosjė

2019 m. baigiau studijas Vilniaus dailės akademijoje magistrantūros studijas (įgijau dailės magistro kvalifikaciją) ir Vytauto Didžiojo universitete pedagogikos studijas (įgijau pedagogo kvalifikaciją). Nuo 2016 m. dirbu Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijoje, esu media būrelio vadovas, o nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. dirbsiu Kauno kurčiųjų mokykloje.

Be studijų, užsiimu ir papildoma veikla. Esu Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos prezidiumo narys, Lietuvos kurčiųjų draugijos suvažiavimo delegatas, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos tarybos narys, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos tarybos narys, taip pat savanoriauju ir esu gidas Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. 

Dar savanoriauju vesdamas įvairius renginius, organizuoju vaikų stovyklas, dalyvauju įvairiose veiklose, projektuose. Man įdomu save išbandyti įvairiose veiklose, įgyti naujos patirties ir nuveikti ką nors prasmingo.

 Paulius Jurjonas


Koks yra tavo ryšys su Kaunu ir/ar Kauno rajonu?

Gimiau ir iki 7 metų augau Šilutėje. Esu vienas vaikas šeimoje. Kuriu savo mažą pasaulį, turiu savo požiūrį ir vertybes gyvenime. Mano credo – gyvenk taip, kad ir po daugelio metų galėtum didžiuotis savo atliktais darbais.

Nuo vaikystės turiu klausos negalią, todėl pagrindinį išsilavinimą įgijau Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Į Kauną atvažiavau būdamas septynerių – galima sakyti, kad Kaunas tapo mano antru gimtu miestu, nes nuo septynerių iki pat šiol didesnę savo gyvenimo dalį praleidau jame. Regiu Kauną kaip labai gyvą miestą. Kadangi pastaruoju metu itin daug keliauju, kas kartą grįžęs čia daug ką pastebiu. Ne tik vizualius dalykus, tokius kaip sutvarkytos gatvės ar iškilę nauji pastatai, bet ir žmonių nuveiktus darbus, čia užgimusias naujas iniciatyvas ir nuoširdų bei atvirą miestiečių palaikymą joms.  Kauniečiai yra labai patriotiški ir kultūringi.

Man Kaunas yra Lietuvos širdis, čia patogiai augau, baigiau mokslus. Su Kaunu sieju savo ateitį, čia kursiu savo namus, čia dirbsiu ir kiek leis mano gebėjimai dalyvausiu Kauno gyvenime, jau ir dabar dirbdamas KKJO, turiu nemažai pareigų, dalyvauju įvairose veiklose, projektuose, siekdamas, kad Kaunas taptų dar pažangesniu miestu, kad čia norėtų gyventi žmonės neskirstant sveikas ar su negalia žmogus.

Kokia yra tavo Kauno ateities vizija?

Kalbant apie Kauną galima pasidžiaugti, kad čia yra iniciatyvų, kaip pritaikyti renginius kurtiesiems. Girdintieji nepagalvoja, kad šią problemą išspręsti gana paprasta – tereikia pasirūpinti gestų kalbos vertėjų. Veikia įsteigti vertėjų centrai, kuriuos reikia palaikyti ir stiprinti. Reikia skatinti jaunimą rinktis gestų kalbos vertėjo specialybę, nes gestų kalbos vertėjų labai trūksta. 

Daug dėmesio ir palaikymo sulaukiame iš savivaldybės, kitų organizacijų. Reikėtų kurtiesiems pritaikyti visus renginius. Masiniuose renginiuose turėtų būti ekranas, kuriame rodomas vertimas į gestų kalbą, taip pat muziejuose. Kai kurie renginiai gali būti titruojami, pvz., spektakliai (kas jau daroma Nacionaliniame Kauno dramos teatre). Taip pat reikia pagalvoti ir apie vertimą tarptautine gestų kalba, nes vis daugiau svečių sulaukiame iš užsienio. Organizuodami tarptautinius projektus, garsiname Kauną, kviečiame apsilankyti jame. (2017 m. Tarptautinis jaunimo mainų projektas „Silent Play“, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija, 2016 m. Projektas „Unite In Silence“, VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras, 2019 m. Seminaras “VV” (Visual Vernacular), Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija).

Dar viena problema – klausos negalią turintys vaikai ir jaunuoliai mokydamiesi mokyklose ir universitetuose iš lūpų perskaito kalbančių mokytojų žodžius, tačiau dažnai jiems būna sunku suvokti tos informacijos prasmę ir išmokti mokomąją medžiagą. Čia galbūt reikalingas gestų kalbos vertėjų etatų įsteigimas. Klausos negalią turinčių žmonių nedarbo lygis aukštas, todėl reikia spręsti klausimus, kaip šiems žmonėms padėti patekti į darbo rinką. Taip pat kyla klausimas kaip pagerinti komunikaciją tarp kurčiųjų ir įvairių įstaigų darbuotojų? Įstaigos galėtų turėti QR kodus ir planšetes, kur būtų vertimas į gestų kalbą. Labai svarbu skleisti informaciją, kad girdintieji susipažintų su kurčiųjų bendruomenės ypatumais, būtų paneigti mitai ir girdintieji žmonės nebebijotų bendrauti, net nežinant gestų kalbos, o atvirai priimtų turinčius klausos negalią. Čia išvardinau tik keletą problemų, kurias reikia spręsti dabar ir ateityje.

Labai tikiuosi ir dėsiu visas pastangas, kad Kaune ateityje kurtieji galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę, į aktyvų gyvenimą,  kad jų gyvenimo kokybė pagerėtų bei atsirastų galimybė dalyvauti visuose miesto renginiuose, muziejuose, koncertuose, teatre ir kt., kad visur  bus rodomas vertimas į gestų kalbą ar bus rodomi subtitrai.