Antony Polonsky yra Brandeiso universiteto profesorius emeritas ir Lenkijos žydų istorijos POLIN (Varšuva) muziejaus pasaulinio švietimo projekto vyriausiasis istorikas. Naujausias jo darbas – „Žydai Lenkijoje ir Rusijoje“, 1 tomas, 1350-1881 m.; 2 tomas, 1881-1914 m.; 3 tomas, 1914-2008 m. (Oksfordas, 2010, 2012), 2013 m. išleista sutrumpinta versija „Žydai Lenkijoje ir Rusijoje“. A Short History (2014) išversta į prancūzų, lenkų ir lietuvių kalbas. 1999 m. apdovanotas Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžiumi ir Nepriklausomos Lietuvos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Jis yra Varšuvos universiteto (2010 m.) ir Jogailos universiteto (2014 m.) garbės daktaras.

Prof. Antony Polonsky: Mano paskaita bus skirta litvakų tapatybės kilmės ir pobūdžio tyrimui.

Vizualiojo meno kūrėjas ir fotografas Bruce'as Clarke'as gimė 1959 m. Londone. Jo tėvai kilę iš Pietų Afrikos Respublikos, seneliai iš motinos pusės buvo kilę iš Lietuvos. Dabar jis gyvena Prancūzijoje.

Clarke'o kūryba susijusi su šiuolaikine istorija, šios istorijos rašymu ir perdavimu ir tikisi paskatinti mąstyti apie šiuolaikinį pasaulį ir jo reprezentacijas. Menininkas politinėmis ir meninėmis priemonėmis dalyvavo kovoje už pokyčius Pietų Afrikoje apartheido laikotarpiu, taip pat dalyvavo kuriant memorialines vietas ir meno kūrinius, skirtus Ruandos genocido prieš tutsius aukų atminimui išsaugoti.

Bruce'as Clarke'as: Ištraukdamas meną iš jo geto, ir manydamas, kad skirtingas geografines situacijas sieja istorijos gijos, kalbėsiu apie tai, kaip kiekviena iš mano įvairių asmeninių ir politinių patirčių maitina mano meno praktiką, susijusią su atmintimi.

Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, leidėja. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1998 metų. Rašo poeziją, pjeses, inscenizacijas, libretus vaikams ir suaugusiems. 2017 m. Kaune įkūrė leidyklą „Žalias kalnas“, kuri leidžia knygas vaikams. 2011 už pjesę „Duobė (Aš tave užmiršau)“ Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ Daivą Čepauskaitę paskelbė metų Tolerancijos žmogumi. Dirba dramaturge Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Knygos dailininkė Chlebinskaitė ir leidėja Čepauskaitė papasakos apie Lėjos Goldberg knygos vaikams „Nuomojamas butas“ vertimo istoriją ir išskirtinio dizaino sukūrimą. Knygos forma atkurta pagal XVIII-XIX a. leistų transformacinių knygelių principą, o jos iliustracijose slypi daug užkoduotos informacijos, kurią forumo metu ir atskleis knygos koncepcijos autorė Sigutė Chlebinskaitė.

Chlebinskaitė ir Čepauskaitė papasakos apie Leah Goldberg knygos vaikams „Nuomojamas butas“ vertimo ir išskirtinio dizaino kūrimo istoriją.

Jamesas E. Youngas yra Masačusetso Amhersto universiteto anglų kalbos ir judaikos studijų profesorius emeritas, Holokausto, genocido ir atminties studijų instituto Amhersto universitete įkūrėjas ir direktorius. Profesorius Youngas yra knygų "Writing and Rewriting the Holocaust" (Indianos universiteto leidykla, 1988), "The Texture of Memory" (Jeilio universiteto leidykla, 1993), kuri 1994 m. pelnė Nacionalinį žydų knygos apdovanojimą, "At Memory's Edge: After-images of the Holocaust in Contemporary Art and Architecture" (Jeilio universiteto leidykla, 2000) ir "The Stages of Memory" (Atminties etapai:  (University of Massachusetts Press, 2016), kuri 2017 m. pelnė Nacionalinės viešosios istorijos tarybos knygos apdovanojimą.  Jis taip pat buvo kviestinis parodos Žydų muziejuje Niujorke „Atminties menas:  Holokausto memorialai istorijoje“ (1994 m. kovas – rugpjūtis, parodos eksponavimo vietos Berlyne ir Miunchene, 1994 m. rugsėjis – 1995 m. birželis) ir buvo šios parodos katalogo "The Art of Memory" (Prestel Verlag, 1994) redaktorius.

1997 m. Berlyno senatas paskyrė profesorių Youngą į penkių narių Findungskommission, kuri atrinko Peterio Eisenmano projektą Vokietijos nacionaliniam memorialui nužudytiems Europos žydams, kuris buvo baigtas ir atidengtas 2005 m. gegužės mėn.  Visai neseniai jis buvo paskirtas į žiuri komisiją „Nacionalinio Rugsėjo 11-osios memorialo“ projekto konkursui, kurį 2004 m. laimėjo Michaelas Aradas ir Peteris Walkeris ir kuris buvo atidarytas 2011 m. rugsėjo 11 d.

Prof. Jamesas E. Youngas: savo pranešime „Istorija, atmintis ir paminklai“ kalbėsiu apie tai, ko mes reikalaujame iš savo paminklų, kaip jiems sekasi ir kaip jiems nepavyksta.

Jyll Bradley – Jungtinėje Karalystėje gyvenanti menininkė, kurianti skulptūras, piešinius, filmus ir tekstus. Ji studijavo Londono universiteto Goldsmito koledže ir daugiau nei 30 metų rengia tarptautines parodas. Jyll domina skulptūros kaip žmonių, istorijų ir idėjų „susibūrimo vietos“ idėja. Neseniai Kaunas 2022 Istorijų festivalyje ji pristatė savo skulptūros projektą „Slenkstis“ (Threshold), paremtą žydų ritualiniu objektu – mezuza. Daugiau apie menininkę: jyllbradley.com

Jyll Bradley: Kalbėsiu apie skulptūrą kaip apie susibūrimo vietą. Susibūrimą aplink mezuzą – vieną mažiausių skulptūrų pasaulyje.

2015 m. gruodžio mėn. Katharina von Schnurbein buvo paskirta pirmąja Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo skatinimo koordinatore. Į jos įgaliojimus įeina glaudus bendradarbiavimas su žydų bendruomenėmis, valstybėmis narėmis, ES institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat politikos, skirtos kovai su antisemitizmu, žydų gyvenimo puoselėjimui ir Holokausto atminimo užtikrinimui, siūlymas ir įgyvendinimas.

Prieš tai ji penkerius metus dirbo Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso patarėjų grupėje, buvo atsakinga už dialogą su bažnyčiomis, religijomis ir nekonfesinėmis organizacijomis, taip pat pilietinės visuomenės organizacijomis ir analitiniais centrais Vokietijoje. Katharina pradėjo dirbti Komisijoje 2002 m., dirbdama ES delegacijos Prahoje atstove spaudai. Po 2004 m. ES plėtros ji persikėlė į Briuselį ir tapo Čekijos ES komisaro Vladimiro Špidlos atstove spaudai užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių klausimais.

2018 m. Katharina gavo B'nai B'rith Europe žmogaus teisių apdovanojimą, o 2021 m. - Vienos žydų bendruomenės Mariettos ir Friedricho Torbergų medalį.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.

Pianistas, vargonininkas, muzikologas, habil. dr., LMTA katedros vedėjas

Lina Šlipavičiūtė – dailininkė monumentalistė, kurios kūrybos spektras plėtojasi tarp freskų, kuriamų sakralinėse erdvėse iki gatvės meno kūrinių, nagrinėjančių atminties ir socialinės atskirties temas. Kaip monumentalaus meno kūrėją, menininkę domina erdvės transformavimo galimybės: kaip erdvė/vieta su savo istorija veikia joje atsirandantį kūrinį ir atvirkščiai – kaip kūrinys geba pakeisti erdvę bei paveikti joje esantį žmogų.

Jos gatvės meno projekto „Sienos prisimena“ kūriniai puošia ne tik Vilniaus senamiesčio sienas – projektas išsiplėtė ir į kitus Lietuvos miestus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldo ekspertas

Michaelas Shubitzas gimė Izraelyje. Jo tėvai išgyveno Holokaustą Lietuvoje. Abu jie buvo kilę iš Lietuvos. Abu buvo kauniečiai.

Šubicas yra operatorius ir fotografas. Kaune jis pristato savo fotografijos projektą "Atgal į Kauną". Jis įamžino išgyvenusių 12 kauniečių. Savo projekte jis bando nubrėžti ribą tarp žydų gyvenimo Kaune prieš karą ir dabar.

Michael Shubitz: Savo pranešime kalbėsiu apie tai, kaip įsivaizduoti praeitį, neturint nuotraukų, kurios galėtų papasakoti istoriją. Tai reiškinys, būdingas visai kartai.

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė

Peteris Salovey yra dvidešimt trečiasis Jeilio universiteto prezidentas ir Chriso Argyriso psichologijos profesorius. Nuo 2013 m., kai tapo prezidentu, jis vadovavo naujų programų kūrimui, stiprino partnerystę visame pasaulyje, didino Jeilio prieinamumą, stiprino tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir verslumo galimybes dėstytojams ir studentams. Kitos jo pareigos Jeilyje buvo Psichologijos katedros pirmininkas (2000-2003 m.), Menų ir mokslų aukštosios mokyklos dekanas (2003-2004 m.), Jeilio koledžo dekanas (2004-2008 m.) ir prorektorius (2008-2013 m.).

Prezidentas Salovey 1986 m. Jeilyje įgijo psichologijos daktaro laipsnį. Jis yra daugiau kaip dešimties knygų, išverstų į vienuolika kalbų, autorius ar redaktorius, paskelbė šimtus straipsnių žurnaluose  ir tekstų socialinės psichologijos srityje. Kartu su Džonu D. Majeriu (John D. Mayer) jis sukūrė sistemą, vadinamą „emociniu intelektu“ – teoriją, kuri teigia, kad žmonės turi ne tik daugybę intelektinių gebėjimų, bet taip pat ir daugybę išmatuojamų emocinių įgūdžių, kurie daro didelę įtaką mūsų mąstymui ir veiksmams. Prezidentas Salovey ne tik dėstė ir vadovavo daugybei bakalauro ir magistrantūros studentų, bet ir yra pelnęs Viljamo Klaido DeVano (William Clyde DeVane) medalį už pasižymėjimą Jeilio koledže ir Leksio Hiksono (Lex Hixon) apdovanojimą už puikų dėstymą socialinių mokslų srityje. Jis yra Amerikos menų ir mokslų akademijos ir Nacionalinės medicinos akademijos narys.

Prof. Peter Salovey: Remdamasis savo kilme ir suprasdamas Lietuvoje šaknų turinčių asmenų istorinį požiūrį į žydų praktiką, apmąstau litvakų tapatybės daugialypiškumą.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Sigutė Chlebinskaitė kuria knygas, kuruoja knygos kultūrai skirtas ekspozicijas ir jas lydinčias edukacijas. 2002 m. subūrė savanorystės principu veikiančią bendruomenę „Knygų šalis”. Yra pelniusi apdovanojimus Lietuvos ir Baltijos šalių, JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos knygos meno konkursuose, apdovanota  Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją (2017 m.). Savo kūryboje siekia iš naujo prakalbinti sunaikintą litvakų pasaulį ir jo talentus, rankraštinį jų palikimą, yra parengusi Icchoko Rudaševskio, Matildos Olkinaitės, Avromo Suckeverio, Moišės Vorobeičiko-Moï Ver’o, Bebos Epštein, Moišės Kulbako, Lijos Goldberg knygas.

Chlebinskaitė ir Čepauskaitė papasakos apie Leah Goldberg knygos vaikams „Nuomojamas butas“ vertimo ir išskirtinio dizaino kūrimo istoriją.

Prof. Tsvia Walden iš Ben Guriono Negevo universiteto (Izraelis) yra psicholingvistė.

ir programinės įrangos bei televizijos programų kūrėja, konsultantė, televizijos laidų apie hebrajų kalbą vedėja, daugelio publikacijų apie jos, kaip gimtosios kalbos, atnaujinimą autorė.

Prof. Tsvia Walden: Aptarsiu didžiulį litvakų indėlį į šiuolaikinę hebrajų kalbą.  Iškelsiu klausimus: Kiek tėvynių gali turėti žmogus? Kiek gimtųjų kalbų jis gali mokėti? O tuo atveju, jei šis asmuo yra litvakas, - ar vis dar galioja tas pats atsakymas?

Architektė, Lietuvos žydų bendruomenės narė, kūrybinės grupės JUDVI&AŠ narė

Meno istorikas ir meno kritikas, nepriklausomas kuratorius. Varšuvos universiteto Meno istorijos instituto docentas, kelių dešimčių straipsnių autorius, monografijų ir parodų katalogų redaktorius ir autorius, daugelio Lenkijos ir tarptautinių mokslinių projektų pagrindinis tyrėjas bei tyrėjas; nuo 2019 m. yra žurnalo "Ikonotheka" vyriausiasis redaktorius. Šiuo metu yra vienas iš Małgorzatos Mirga-Tas parodos "Re-enchatnting the World" Lenkijos paviljone 59-ojoje „Arte” bienalėje Venecijoje kuratorių. Jis yra Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) narys. Gyvena Krokuvoje.

Dr. Kusek ir Dr.Wojciech Szymański: Šio pranešimo tikslas – aptarti lietuviško ir Vidurio Europos paveldo įtaką  kai kuriuose Pietų Afrikos rašytojų ir menininkų kūriniuose: William Kentridge, taip pat Nadine Gordimer, Dan Jacobson ir Rose Zwi. Bandysime nustatyti, kokią įtaką Vidurio Europa – ir konkrečiai Lietuva – darė Pietų Afrikos kūriniams ir kaip minėti menininkai reagavo į dažnai slogią jos atmintį.

LRT Klasika radijo laidos „Mažosios Europos pokalbiai“ vedėjas, Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas, Karalienės Mortos mokyklos etikos mokytojas ir „Renkuosi mokyti“ programos alumni. Aistringas daugiakultūrės Lietuvos praeities tyrinėtojas, 2014 metais paskelbtas metų tolerancijos žmogumi už dialogo tarp skirtingų kultūrų ir religijų skatinimą. Žmogus, kuris visada liks dėkingas genialiam litvakų rašytojui Grigorijui Kanovičiui už parodytą debesį vardu Lietuva.

Donatas Puslys moderuos diskusiją su lietuviškų knygų autorėmis – Sigute Chlebinskaite, Daiva Čepauskaite ir Aneta Anra.

Aneta Anra – rašytoja, Vilniaus dailės akademijos menotyros magistrė. Pagal Anros pjeses pastatyti du spektakliai Valstybiniame jaunimo teatre – „Katinas Temzėje“ (laimėjusi LNDT rengtame nacionaliniame pjesių konkurse „Versmė“) ir „Bestija žydrom akim“.  Keturių knygų – romanų „Katinas Temzėje“ (2008, Versus Aureus), “Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ (2016, kitos knygos), „Niki: dvigubas portretas“ (2019, Tyto Alba) ir dokumentinės apysakos „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“ (2021, Odilė) – autorė.

„Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“ apdovanota respublikine Grigorijaus Kanovičiaus premija; šiuo metu knyga verčiama į anglų, lenkų bei prancūzų kalbas.

Prof. Violeta Davoliūtė – VU TSPMI profesorė, atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja.

Prof. Violeta Davoliūtė moderuos diskusiją apie meno vaidmenį suprantant sudėtingą istoriją.

Daiva (Citvarienė) Price – meno kuratorė, meno istorikė, kultūros prodiuserė. Dirba Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete dėstytoja, domisi atminties ir muziejų studijomis. Dr. Price yra kelių atminties projektų kūrėja: kolektyvinės atminties projekto „Atminties vietos“ (www.atmintiesvietos.lt), audiogido po istorinį Kauną „Dvasios gidas po senąjį Kauną“ ir daugybės kitų.

Nuo 2014 m. D.Price – viena iš kūrybinės komandos, rengusios Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 paraišką, narių. Nuo 2017 m. dirba Kaunas 2022 komandoje. 2017 – 2019 m. auditorijų plėtros programos kultūros operatoriams kuratorė. Pagrindinė jos kuruojama Kaunas 2022 programa – „Atminties biuras“, kuria siekiama griauti miesto stereotipus, skatinti sąmoningą domėjimąsi sudėtinga miesto istorija, žadinti daugiatautę miesto atmintį.

Dr. Daiva Price yra knygos „Kauno žydai“ (2021) iniciatorė, viena iš jos sudarytojų ir autorių.

Dr. Daiva Price: „Atminties biuro“  kelias prasidėjo 2017 metais. Kas pasikeitė per šiuos penkerius metus? Kokias atmintis prižadino „Atminties biuras“?

2022 07 28 - 2022 10 15
Mauša Levis ir Šimonas Bajeras. Tarpukario fotografų palikimas

Maironio lietuvių literatūros muziejuje kviečia į Lietuvos tarpukario fotografų parodą „Mauša Levis ir Šimonas Bajeras. Tarpukario fotografų palikimas“, kuri praturtins Kaunas 2022 programą.

Fotostudija „Baer ir Levi“ buvo įkurta Ukmergėje maždaug 1918 m. Simboliška, kad studijos atidarymas sutapo su Nepriklausomos Lietuvos paskelbimu. Šimonas Bajeras buvo vienas pirmųjų ir geriausiai žinomų fotografijos studijos savininkų Kaune po Pirmojo pasaulinio karo, jo studija „Š. Bajer fotografija“ buvo įsikūrusi Laisvės al. Š. Bajeras organizavo pirmąją Lietuvos komercinių fotografų draugiją, kuri rinkosi jo studijoje.

Mauša Levis, pasak šeimos legendos, šiek tiek patirties įgijo foto studijoje Niujorke. Apie 1923 m. tapo vieninteliu „Baer ir Levi“ foto studijos savininku ir pakeitė pavadinimą į „M. Levi fotografija“.

Bėgant metams, Mauša Levis Ukmergėje ir Šimonas Bajeras Kaune sukūrė nuotraukų galeriją, kurioje vaizduojami Seimo nariai ir valstiečiai, kariuomenė ir dvasininkai, studentai ir paprasti piliečiai, garsūs užsienio lankytojai, rašytojai, menininkai, moderni architektūra ir kasdienis gatvės gyvenimas.

Iš Šiaulių kilusios, šiuo metu Niujorke gyvenančios parodos organizatorės – M. Levio anūkės ir Š. Bajero dukterėčios – Fainos Borovsky pastangomis iš įvairių pasaulio kampelių surinktose fotografijose atsispindi Lietuvos tarpukaris, užfiksuotos to meto ryškios asmenybės, būdingos detalės. Kūriniai išsibarstę labai plačiai ir atrandami net Niujorko muziejuose, todėl šiandien svarbiausia juos vėl atrasti, surinkti ir pasirūpinti, kad niekas neliktų užmiršta.

Anuomet fotografo profesija buvo sudėtinga ir įvairiaplanė. „Neužteko vien fotografuoti – reikėjo būti chemiku, apšvietėju, dailininku, paišyti dekoracijas, spausdinti fotografijas. Tai turėjo būti universalus žmogus – meistras“, – įsitikinusi F. Borovsky. Fotografijos archyvuose atsirenkamos pagal fotostudijai priklausančius antspaudus. Visi surasti vaizdai kelia daug klausimų, tad ypač svarbu sužinoti, kas atrastose nuotraukose pavaizduota. Parodoje eksponuojama daug įdomių fotografijų, kurių kontekstą padėjo iššifruoti istorija besidomintys ir tarpukarį menantys žmonės. Jomis siekiama parodyti, koks buvo Lietuvos ir žydų kultūrinis gyvenimas, prisiminti Holokausto patirtį.

2022 09 23 - 2023 09 01
Ecce homo: tiems, kurie liko, ir tiems, kurie išvyko

Vizualaus meno ir šiuolaikinio šokio projektas IX forte, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Liuksemburgo Nacionaliniu Rezistencijos muziejumi. Projekto lankytojai bus kviečiami susipažinti su tragiška Antrojo pasaulinio karo istorija, siekant geriau suprasti mūsų dabartį. Projekte bendradarbiaus dailininkas Bruce‘as Clarke‘as (FR) ir choreografas Tebby W. T. Ramasike (NL).

Kada? Pristatymas ir šokio pasirodymas 09 23–24
Instaliacija veiks iki 2023 09 01

Kur? Kauno IX forto muziejus, Žemaičių pl. 73

09 28
Koncertas-pasakojimas „Muzikinė geldutė“

Tarptautinės menininkų grupės „Chromatikon“ netradiciniame koncerte-pasakojime klausytojai išgirs originalią muziką, įkvėptą žydų liaudies dainų, apeiginės muzikos bei profesionaliosios muzikos kūrinių motyvų. Muzikinį kūrinį papildys vizualūs pasakojimai. 

Kada? 2022 09 28 

Kur? LSMU Emanuelio Levino centras, V. Putvinskio g. 14 

09 28-11 13
Dorothy Bohm paroda Kauno fotografijos galerijoje

Rugsėjo 28 d. 18 val. Kauno fotografijos galerijoje bus atidaryta pasaulinį pripažinimą pelniusios fotografės Dorothy Bohm paroda, veiksianti iki lapkričio 13 d. Parodos atidaryme dalyvaus parodos kuratorė ir menininkės dukra Monika Bohm.
Retrospektyvinė žymios litvakų kilmės britų menininkės paroda kvies į pažintį su daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančia ir kelis žemynus apimančia kūrybine mąstysena. Parodoje  eksponuojami juodai balti ir spalvoti, skirtingus menininkės kūrybos etapus iliustruojantys, estetiškai įspūdingi ir giliai žmogiški vaizdai, kuriuose užfiksuoti sparčiai besikeičiančio pasaulio žmonės ir kraštovaizdžiai.
Pasak parodos kuratorės Monikos Bohm, „Nors Dorothy Bohm kūryboje pagrindinę vietą užima natūralios aplinkos fone atsidurianti žmogaus figūra, ir nors ji naudojo grynas, neapdirbtas fotografijas, jos prieiga ilgainiui tapo tapybiška ir linkusi į abstraktumą. Dorothy vis labiau ėmė dominti erdvinės bei kitos neapibrėžtumo formos.“. Kauno fotografijos galerijoje vyksiančioje retrospektyvinėje fotografės parodoje bus galima apčiuopti šį virsmą ir susipažinti su skirtingais fotografės kūrybinės biografijos elementais.

Dorothy Bohm (g. 1924 m.) vaikystę praleido Memelio (dab. Klaipėda) krašte, kur džiaugėsi palyginti nerūpestinga vaikyste. 1939 m. naciams okupavus Lietuvą, būsimos fotografės tėvai nusprendė ją išsiųsti į Didžiąją Britaniją. Čia Dorothy baigė fotografijos mokslus ir pradėjo užsiėminėti portretine fotografiją, įkūrė savo fotografijos studiją. Ilgainiui, susidomėjusi gatvės fotografija, studijinę fotografiją apleido. Ilgą laiką fotografavusi daugiausiai baltai juodus atvaizdus, XX a. vėlyvuoju 9 dešimtmečiu pirmąkart panaudojusi spalvotą „Kodak“ juostą, Dorothy niekad nebegrįžo prie juodai baltos fotografijos. Nors prieš kelerius metus liovėsi fotografuoti, devyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus Dorothy Bohm ryšys su fotografija išlieka toks pat stiprus. Jos kūrybinėje biografijoje – dvidešimt penkios solinės parodos ir virš penkiolikos vardinių leidinių. Šiandien Dorotėja Bohm plačiai pripažinta kaip nusipelniusi britų fotografė.

Parodos kuratorė – Monika Bohm.

Paroda veiks iki lapkričio 13 d.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

2022 09 28 - 10 30
Fotografijų paroda „Sugrąžinti į Kauną“

Litvako Michaelo Schubitzo (tėvai gimę Kaune) fotografijų paroda, kurioje – paskutinieji Kauno litvakai. Daugelis fotografijose užfiksuotų žmonių perėjo Holokausto pragarą. Dalis jų iš Kauno į Palestiną išvyko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. „Noriu sugrąžinti juos į Kauną, kurį jie paliko prieš tiek daug metų,“ – sako autorius.

Kada? Atidarymas 2022 09 28, 17 val. Veiks iki 2022 10 30.

Kur? Vytauto Didžiojo universiteto Centriniai rūmai, S. Daukanto g. 28, II aukštas.

2022 09 29
Paroda „Litvakai Izraelio gatvėse“

Ši paroda – tai kvietimas pasivaikščioti po simbolinę Izraelio gatvę, apjungiančią įvairių šios šalies miestų gatves, pavadintas iškilių litvakų – dabartinės ir istorinės Lietuvos teritorijoje gyvenusių žydų bendruomenių dvasinių ir kultūrinių lyderių, tautinės žydų valstybės idėjos vizionierių, pasaulinio garso mokslininkų ir menininkų – garbei. Svarbu ir tai, kad nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje suvoktas šių asmenybių reikšmingumas šalies istorijai ir kultūrai, o kai kurios jų tapo ir viešosios atminimo kultūros dalimi – jų vardais pavadintos gatvės Vilniuje (Gaono, Antokolskio) ir Kaune (Mapu, Zamenhofo).

Pirminė šios parodos versija buvo eksponuojama Žydų tautos muziejuje Beit Hatfutsot Tel Avive Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės valstybinio vizito į Izraelį metu 2015 m. spalį. Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Izraelio valstybės 70-metį, papildyta paroda eksponuojama Vilniuje, atkreipiant lankytojo dėmesį į gatvių lentelėse užrašytas asmenybių, reikšmingų abiejų šalių valstybingumui (Simonas Rozenbaumas – tarpukario Lietuvos diplomatas, Lietuvos generalinis konsulas Tel Avive), kultūrai (Lėja Goldberg – žymi Izraelio rašytoja, išvertusi daug lietuvių liaudies dainų į hebrajų kalbą) ir kt. pavardes. Šių ir kitų simbolinėje Izraelio gatvėje sutinkamų litvakų ryšį su Lietuva – neretai prieštaringą, bet visada skausmingai ilgesingą – taikliai įvardina Lėjos Goldberg eilės, skambėjusios per iškilmingą Izraelio 70-mečio ceremoniją Jeruzalėje:
Mano gimtinė – grožio ir skurdo žemė
Karalienė neturi namų, karalius neturi karūnos.
Septynios pavasario dienos per metus,
Visos likusios – lietūs ir liūtys.

Parodos autorės – litvakės, gyvenančios Izraelyje: fotografė Roza Litay su anūke moksleive Lija ir dr. Carol Hoffman – įamžino skirtingų miestų, bet daugiausia – Tel Avivo, tapusio naujo žydų gyvenimo Izraelyje simboliu, gatves. Kaip teigia Roza Litay, „Tel Avivas yra tarsi fizinio žydų sugrįžimo į Izraelį simbolis. Jeruzalė yra mūsų vidinis pasaulis, dvasia ir šentumas, o Tel Avive pulsuoja mūsų kasdienis gyvenimas.“ Gatvėvardis yra svarbi šio pulsuojančio kasdienio gyvenimo dalis, dažniausiai susijusi su konkretaus adreso paieška, o gatvės pavadinimo memorialinė ir valstybinės ideologijos siunčiama žinia kasdieniame gyvenime dažniausia nėra matoma (pamatoma perversmų ir suiručių metu, kai verčiami paminklai ir pervadinamos gatvės, aikštės ir kt.). Pagrindinis autorių sumanymas buvo sustabdyti gatve skubančio praeivio probėgšmiais metamą žvilgsnį į lentelę su gatvėvardžiu ir tokiu būdu fiksuoti ne tik praktinę informaciją, bet ir lentelės simbolizuojamą memorialinę žinią. Pačioms idėjos autorėms ši komunikacija su gatvėvardžiais yra savaip niuansuota – vienokia ji Lietuvoje gimusiai Rozai, kitokia – JAV gimusiai ir protėvių genealogija bei atminimu Lietuvoje besirūpinančiai Carol ir visiškai kita jaunosios kartos atstovei, Izraelyje gimusiai moksleivei Lijai, apie Lietuvą ir litvakus pirmiausia sužinojusiai iš močiutės pasakojimų. Todėl šalia gatvėvardžių fotografijų pateikta lakoniška informacija tėra užuomina į nepaprastai turtingas asmenybių, su kurių indėliu į Lietuvos ir pasaulio kultūrą bus galima susipažinti po keleto metų Vilniuje duris atversiančiame Litvakų kultūros ir tapatybės muziejuje, biografijas.
Aušra Rožankevičiūtė

Autoriai: Roza Litay, Lia Shiboleth, Dr Carol Hoffman (IL). Organizatorius Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.

Koncertas. Anatolijaus Šenderovo „Po Šagalo“

Kompozitorius Anatolijus Šenderovas apie šį kūrinį sakė: „Prieš beveik 30 metų, pirmą kartą būdamas Jeruzalėje, Hadassah medicinos centre, specialiojoje salėje (sinagogoje) pamačiau ant grindų nepaprastai ryškias spalvas. Tai buvo Marco Šagalo dvylikos vitražų, įmontuotų aukštai prie lubų, atspindys. Juose daug simbolių – trikampių ir apskritimų, paukščių, žuvų, žvėrių įspaudai, menoros ir hebrajiškos raidės. Savotiškas Babilonas. Visgi svarbiausias Šagalo įkvėpimo šaltinis – Biblija ir jo paties patirtis. Vaizdas saulei slenkant nuolat keitėsi.  Mano kūrinyje taip pat apstu simbolių – klarnetas primena  buvusį žydų gyvenimą Europoje, mušamieji ir styginių kvartetas yra lyg biblijinio pasaulio aliuzija.“   

Šenderovo kūrinį atliks styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Šenderovą ir Gotesmaną sieja ilga asmeninė kūrybinė draugystė: specialiai šiam kūriniui Gotesmanas pagamino stovą, galintį išlaikyti skambančius vitražinio stiklo gabaliukus.  

Kada? 2022 05 20 

Kur? VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28

09 29

Iš pelenų iki šlovės: Kauno ir Vilniaus getų muzikantai Niurnbergo Operoje (1946)

Marija Krupoves – dainininkė, mokslininkė, folkloristė, jos vardas žinomas daugelyje šalių. Dainuodama jidiš dainas, Krupoves pristato ir garsina pasauliui Lietuvą ir žydų kultūrą.   

„Tai koncertas apie tuos, kurių žvilgsniai užrašinėjo  gyvenimą į nematomą dienyną, tuos, kuriems barako siena buvo maldaknygė, kurie išsaugojo savo smuikus, kurių likimai ilgainiui tapo pasaulio pasididžiavimu. Apie Kauną ir jo ypatingą dvasią“, sako organizatoriai.   

Koncerto metu bus paminėtos iškiliausios asmenybės, kilusios iš Kauno žydų: filosofas Emanuelis Levinas, poetai Lea Goldberg ir Abba Kovner. Koncerte bus prisimintas neeilinis įvykis, kuriame dalyvavo išgyvenę Kauno ir Vilniaus getų muzikantai. Perkeltų asmenų stovykloje Landsberge, Bavarijoje, jie 1946 m. gegužės 7 d. parengė koncertą Niurnbergo Operoje, Niurnbergo proceso, teisiančio nacius, metu. Tai buvo dvasinės rezistencijos triumfas.  

Koncerte daininkei talkina Artūras Anusauskas, smuikininkai Borisas Kirzner, Vytautas Mikeliūnas, kontrabosistas Eugenijus Kanevičius, akordeonistas Darius Bagdonavičius, klarnetistas Haroldas Parulis, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.   

Kada? 2022 09 29

Kur? „Žalgirio“ arenos amfiteatras, Karaliaus Mindaugo pr. 50

09 30 – 10 01
„Kauno kantata“

Publikos laukia nepamirštamas įvykis Kauno „Žalgirio“ arenoje. Specialiai Kaunui parašytos kompozitoriaus Philipas Milleris (Pietų Afrikos Respublika) kantatos pasaulinė premjera!

Keletą metų kurta kompozicija yra bendradarbiavimo su menininke Jenny Kagan (Didžioji Britanija) ir vietos muzikos kūrėjais rezultatas. Kūrinys – įtraukianti muzikinė patirtis, kviečianti klausytojus pasinerti į daugiataučio miesto praeitį ir sudėtingas Kauno istorijas. Tai – ir jaudinanti garso ir vaizdo sintezė, apeliuojanti į suvokėjo moralę. Prie šios muzikinės kelionės prisijungė daugiau nei šimtas vietos muzikantų ir dainininkų, chorų, skirtingų žanrų ir kartų atstovų.

Kada? 2022 09 30 – 10 01

Kur? Žalgirio arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50

Organizatoriai: Kaunas 2022

Mokamas

Daugiau apie renginį čia

Iki 10 16

Simono Karczmaro tapybos paroda 

Iš Dieveniškių kilusio litvako tapybos darbų paroda, atverianti langą į užmirštą žydų štetlo pasaulį. 

Kada? 2022 06 – 09 

Kur? A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V. Putvinskio g. 64 

Nuo 07 18
Meninė instaliacija viešose erdvėse „Slenkstis“ 

Menininkė Jyll Bradley (GB) miesto centre sukurs meninę instaliaciją, simboliškai į Kauno gatves sugrąžinančią žydiškos kultūros simbolį – mezuzą. Šis kūrinys – kartu ir individualios asmeninės šviesos idėjos metafora, prie kurios prisideda kiekvienas, sutikęs suteikti naujajai mezuzai vietą.  

Kada? Pristatymas 2022 07 18, savarankiškai galima aplankyti visus metus. 

Kur? Vienas centrinių Kauno kvartalų 

iki 11 30
Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“

Pirmą kartą Rytų Europoje vyksta vieno įtakingiausių šiuolaikinių pasaulio menininkų, litvako iš PAR, paroda.

Menininkas kviečia mus į dialogą su savimi ir kalba apie selektyvią žmonijos atmintį. Faktų, istorijų, atsiminimų išstūmimas kaip savisaugos ar propagandos priemonė, būdingas tiek Johanesburgo, tiek Romos, tiek ir Kauno žmonėms, sako menininkas. Visi pasirenkame, ką prisiminti, o ką išstumti iš atminties. Kentridge’as tikisi užpildyti šiuos atminties įtrūkius ir kartu kalbėti su mumis apie tai, ko sąmoningai ar nesąmoningai nepamename.

Kada? Paroda veikia – iki 2022 11 30.

Kur? Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55

2022 08 04 – 10 31
Paroda „Iš tamsos“

Menininkė Jenny Kagan (GB) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.

Kada? 2022 08 04 – 10 31

Kur? Gimnazijos g. 2/4

Daugiau apie renginį čia