Garliavos Šv. Trejybės bažnyčia

Teisingi bus tie, kurie sakys, kad ši bažnyčia neturi nieko bendro su modernizmo epocha ir architektūra. Tačiau tik iš dalies. Tiesa yra ta, kad Garliavos Šv. Trejybės katalikų bažnyčią 1809 m. pastatė grafas Jozefas Godlevskis, valdęs didžiulius žemės plotus nuo Nemuno link Marijampolės. Bažnyčia buvo statoma miškingoje vietovėje, šalia kelio Kaunas–Marijampolė–Varšuva, kuriuo vyko gyvas judėjimas. Pastatyta mūro bažnyčia buvo „įvilkta“ į renesanso rūbą, turi ampyro bruožų.

Pirmojo pasaulinio karo auka

Negandų metai bažnyčiai bažnyčiai atėjo kartu su Pirmuoju pasauliniu karu. Daugelis Kauno apylinkių katalikų šventovių nukentėjo dėl karo veiksmų arba buvo sąmoningai niokojamos caro kariuomenės, kad netaptų orientyrais vokiečių artilerijai, puolančiai Kauno tvirtovę. Nukentėjo ir Garliavos bažnyčia: buvo susprogdinti bokštai, dalis skliautų, skilo sienos, sudegė klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą atstatyti ir bokštai. Baigęs mokslus Italijoje, tuo metu jau dirbęs Kauno miesto architektu ir suprojektavęs eilę įvairių pastatų mieste, architektas puikiai suderino senąją ir rekonstruojamą bažnyčios dalis. 1936 m. S. Kudokas suprojektavo ir Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią. Nepriklausomybės metais Garliavos bažnyčioje buvo įrengti ir pirmieji Lietuvoje elektriniai vargonai, pirkti Vokietijoje.

Sugriauta Garliavos katalikų bažnyčia. Apie 1916 m. Nuotrauka iš
parapijos archyvo.

Sovietmečiu religinė laisvė buvo suvaržyta, tačiau bažnyčia uždaryta nebuvo. Pasišventusių parapijai kunigų dėka šventovė buvo prižiūrima ir remontuojama. Ilgainiui miestas tapo tautinės ir religinės savimonės židiniu. Didelę bendruomenės dalį sudarė iš įkalinimo ar tremties vietų sugrįžę rezistentai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

I. Stepukonienė, Garliavos Šv. Trejybės bažnyčios parapija. In Gimtasai kraštas, 2016/2.

Ar žinote su šia bažnyčia susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Nuotraukų šaltiniai: UAB „Veda“ (https://veda.lt/) ir Garliavos Šv. Trejybės parapijos facebook profilis (https://www.facebook.com/Garliavosparapija/).