Karininko P. Vaiciuškos vila

Karininkas, kuris gydė

Gydytojas, brigados generolas ir visuomenininkas Pranas Vaiciuška (1876–1939) – reikšminga tarpukario Lietuvos asmenybė, aktyviai prisidėjusi prie valstybės kūrimo ir anapilin pasitraukusi kartu su jos saulėlydžiu. Tai ir šios vilos statybų iniciatorius bei pirmasis jos gyventojas, tiesa, ne vienintelis. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbdamas lauko ligoninės viršininku susipažino su savo žmona, ruse Pelagija Grigorijevna, su kuria susilaukė sūnaus Jurgio.

Pirminis P. Vaiciuškos vilos projektas, XX a. 4 deš. Šaltinis: Kultūros vertybių registro byla. 

Besimokydamas Mintaujos gimnazijoje, būsimas karininkas priklausė slaptai lietuvių mokinių „Kūdikio“ draugijai, ugdžiusiai nacionalinę savigarbą ir platinusiai draudžiamą spaudą. Baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą, kuriame mokėsi su daugeliu lietuvių intelektualų, tarp jų ir A. Smetona. 1918 m. grįžo atgal į Lietuvą. 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenės gretas. Išleistas į atsargą dirbo laisvai samdomu gydytoju. Liudininkų teigimu, Vaiciuška buvo išsilavinęs žmogus. Be rusų, lenkų kalbų, laisvai mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, todėl ne kartą atstovaudavo diplomatiniais reikalais: misijoje Persijoje, Indijoje, taip pat kurį laiką buvo Lietuvos atstovu Estijoje.

P. Vaiciuškos vila pokariu. M. Pužauskaitės-Lišajevienės asmeninis archyvas. Šaltinis: Kultūros vertybių registro byla.

Vila, virtusi mokykla ir antraisiais namais

Kačerginė iki Antrojo pasaulinio karo buvo unikalus priemiesčio kurortas, kuriame vasarnamius statėsi daug garsių to meto visuomenės veikėjų, politikų, menininkų. Sveikatai ir poilsiui „atitaisyti“ Vaiciuškos pasirinko Kačerginę, kurioje pasistatė ne du vasarnamius – viename apsistodavo patys, o kitas tarnavo nuomai. 1939 m. mirus vilos savininkui, o 1940 m. prasidėjus okupacijai, turtas buvo nusavintas. Sovietmečiu viloje veikė pradinė mokykla, kurioje mokėsi dagelis senųjų kačerginiečių.

P. Vaiciuškos vila virtusi miestelio mokykla, XX a. 9 deš. P. Bekerienės asmeninis archyvas. Šaltinis: Kultūros vertybių registro byla. 

Ilgainiui pastatas buvo apleistas ir tapo nebenaudojamu. Griūvantį kultūros paveldo objektą 2013 m. ėmėsi gelbėti aktyvi Kačerginės bendruomenė, kuri inicijavo objekto įrašymą į Kultūros vertybių registrą. 2014 m. pastatą įsigijo ir jo restauracijos ėmėsi verslininkas Algirdas Pūkis. Pradėtas vilos prikėlimas antram gyvenimui, šiandien laikomas viena sėkmingiausių kultūros paveldo atgaivinimo istorijų Kauno rajone. Pagal surastą ikonografinę medžiagą šiuolaikinėmis priemonėmis buvo atstatyta visa buvusi pastato struktūra, išsaugota daug autentiškų elementų. Šiandien tai privatus gyvenamasis namas.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

V. Grigaliūnas-Glovackis, Generolo atsiminimai. II–III dalis. Lietuvos kariuomenės istorija. Vilnius, 2017 m. 

Tarpukario ir rezistencijos laikotarpio Lietuvos generolų sąrašas ir jų amžino poilsio vietos. Lietuvos kariuomenės generolų klubas, 2012 m. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nauotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio, 2018 m. ir R. Tenio („Kas vyksta Kaune“), 2016 m. nuotraukos.