Neįprastas rytas

Vieną saulėtą vasaros rytą nutiko šis tas neįprasto. Pamačiau keistą būtybę, nepanašią į įprastą gyvūną. Tai buvo aukščio sulig dinozauru ir kailio lyg katės pabaisa, kurią pamačiau gyvenančią vandenyje, kol vaikščiojau ties Nemuno krantu, artėdamas link Santakos.

Buvo baisu.

Jis pažiūrėjo man į akis, kraupiai ir nuožmiai. Nuo to žvilgsnio man pašiurpo oda ir nuo to laiko aš nepamenu kas vyko – aš atgavau sąmonę, bet stovėjau jau kitame Nemuno krante.

Tik viena mergina stebėjusi mane iš šono pasileido tekina link manęs. Ji pradėjo pasakoti kas nutiko, bet vos tik pradėjo man aiškinti kaip aš nustėrau ir būtybė pradėjo artėti link manęs, stipriai užtemo dangus, vandenyje pradėjo kilti sūkuriai ir mergina pamačiusi kažką už manęs liko be žado. Pradėjau ją purtyti ir ji paklaikusiom akim atbudo. Tuomet pasileido tekina iki kranto krašto ir puolė į vandenį.

Nuo to laiko daugiau nieko nemačiau. Niekas nematė. Mergina dingo, o Kauno pabaisa liko tik istorija, kurią pasakoju kiekvienam sutiktam.

Istorija sukurta Kūrybinio rašymo seminaro „Pradėk rašyti dabar!“ metu, istoriją dovanoja seminaro dalyviai iš Garliavos.