Dab. Kulautuvos seniūnija ir biblioteka
Adresas: Poilsio g. 5, Kulautuva, Kauno rajonas
Projekto autoriai inžinieriai: S. Fedoravičius ir B. Vaškelis
Pastatytas 1934–1936 m.
Dab. Kulautuvos seniūnija ir biblioteka
Adresas: Poilsio g. 5, Kulautuva, Kauno rajonas
Projekto autoriai inžinieriai: S. Fedoravičius ir B. Vaškelis
Pastatytas 1934–1936 m.
1934–1935 metais Kulautuvoje prasidėjo intensyvus statybų etapas. Palei tuometinę Prezidento A. Smetonos alėją (dab. Akacijų alėja) ir aplinkinėse gatvelėse ėmė augti moderniškos vilos ir vasarnamiai. Net kelis jų pasistatė verslininkas Romanas Polovinskas, tapęs viena svarbiausių miestelio turizmo verslo figūrų. Tačiau pelningas verslas į Kulautuvą traukė ne tik žymųjį giminės milijonierių. Jo tėvai buvo kilę iš Kulautuvos apylinkių, tad šis kurortas tapo savotišku visos giminės traukos centru: Kulautuvoje vilą turėjo Romano sesuo Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė, kita sesuo, Valerija Polovinskaitė-Kundrotienė administravo mūsų tekste aptariamą vasarnamį-viešbutį, taip pat į kurortą vasaroti atvykdavo brolis Jonas Polovinskas-Budrys – Lietuvos kontražvalgybos karininkas ir Klaipėdos sukilimo vadas bei Dominykas – Kauno miesto kino teatrų „Hollywood“ ir „Daina“ bendrasavininkas. 1934 metais, padedamas architektų ir inžinierių, verslininkas ėmėsi kurti kavinės ir viešbučio kompleksą:
„Lietuvos verslininkas R. Polovinskas jau pereitais metais pastatė restoranui-kavinei moderniškas patalpas ir prie jų pristatė trijų aukštų viešbutį, kuris savo modernišku ir skoningu įrengimu yra pirmas Pabaltijo valstybėse. Viešbutyje yra 18 kambarių, stilingi baldai, centralinis šildymas, elektros šviesa, šiltas ir šaltas vanduo, puikiai įrengta ventiliacija, lošimams ir kitokioms nedidelių ratelių pramogoms kambariai, vonios, dušai, vyrams ir moterims kirpyklos, skaitykla ir biblioteka, kelios didesnės ir mažesnės verandos, sodelyje teniso ir kitokių žaidimų aikštelės, fontanas ir kt. Viešbutis reprezentacinis, kurin galima kviesti išlepinčiausio skonio turistus ir svetimšalius. Viešbutis pritaikytas vasaros ir žiemos laikui“. Iš Kulautuvos kurorto. In: Lietuvos aidas. Nr. 125, 1935 m., p. 7.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, turtas buvo nusavintas. Polovinskai pasitraukė į vakarus, o pastatai atiteko poilsio namams ir tuberkuliozės sanatorijai. Šiandien rekonstruotame pastate įsikūrusios Kulautuvos seniūnija ir biblioteka.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
M. Oniščik, Pakaunės žiemos pasakos. Marijos tekstai, 2019-02-08.
R. Polovinsko vasarnamis. Inž. B. Vaškelis, 1936 m. KAA 17.1.76.
Mielas dienorašti, rašau tau norėdamas pasidalinti šiandiena, kai mano berniukiška galva pripildyta įvairiausių įspūdžių! O kaipgi nebus, kai pirmą kartą su tėvais pavyko nuvykti į Kulautuvą! Daug gražių žodžių buvau girdėjęs, bet potyris svarbesnis. Taigi, šiandien – šeštadienio rytą – iš prieplaukos prie Vytauto bažnyčios išplaukėme laivu „Kęstutis“. Palikus Senamiesčio mūrus už nugaros, praplaukėme santaką su Nevėžiu ir tuojau pat kairėje pamatėme Kačerginės pušynus. Čia taip pat ilsisi gamtos pasiilgusių miestiečių šeimos, tačiau mes plaukėme toliau. Netrukus praplaukėme raudonplytę Zapyškio bažnyčią, stūksančią ant kranto upės kairėje. O mūsų tikslas – Kulautuvos pliažias su prieplauka, jau čia pat – mums dešinėje! Pilna žmonių išsiskirstę smėlėtame paupyje ilsisi, deginasi, maudosi Nemune. Pasiekus krantą prisistato vietiniai ir siūlosi padėti nunešti mūsų daiktus. Paklausiau tėčio kur mes gyvensime, o jis atsakė, kad apsistosime puikiame Polovinsko vasarnamyje, kuriame, sako, pilna įvairiausių pramogų. Negaliu sulaukti kol ją pasieksime, tačiau pirmiausia palengva žingsniuojame Smetonos alėja. Supami akacijų, prieiname tvenkinį, kuriame plaukioja gulbės, jas apspitęs būrys vaikų žiūri, kviečia, lesina jas. Suaugę labiau domisi Marijos Mergelės statula pastatyta prieš ketvertą metų Prezidento Smetonos garbei.
Mamai ranka pamojus, pastebiu mūsiškės vilos iškabą „KAVINĖ VITA“ ir jos kieman sukantį automobilį. Namas pušų apsuptyje skiriasi nuo kitų vasarnamių, nes vienintelis toks „naujoviškas“ tarp medinių Kulautuvos pastatų. Žengiame per vartelius, pamatau fontaną su žvejo statula, gražūs ponai bei ponios vaikštinėja, stebi aptvare bėgiojančią stirną, žaidžia tenisą, o mano dėmesį patraukia vis kita ir kita įdomybė! Vasarnamis įrengtas prabangiai: stilingi baldai, biblioteka, žaidimams skirti kambariai, vonios, dušai, kirpyklos! Kavinėje pateikiami įmantrūs valgiai, o po pietų prie jos nuotaiką kuria styginis orkestras, mano tėvai irgi įsisuko prie šokančių porų! Išgirdau, kad vila priklauso dideliam Kauno verslininkui Romanui Polovinskui. Šalia stovi jam priklausanti vila vardu Vita. Mus pasitikusi ponia yra jo sesuo. Pasakoja, kad čia dažnai apsistoja ir kiti šeimos nariai, tarp kurių ir karininkas, ir operos solistė. Suprantama, aš irgi norėčiau nuolatos čia gyventi! Tačiau galva jau svaigsta nuo dienos įspūdžių, laimingų žmonių, o gal nuo ypatingo pušynų oro, tad labanakt, iki rytojaus, dienorašti!“
L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.