Kino teatras „Daina“

Gražiu fasadu bei ypatingu neoniniu apšvietimu – vienintelis toks Pabaltijyje

Tai buvo pirmasis kino teatras, statytas specialiai garsiniams filmams rodyti. Į akustikos reikalavimus atsižvelgta jau kino teatro projekte, garsiniams filmams rodyti įsigyta nauja firmos Phillips aparatūra. Atsižvelgta ir į senų kino teatrų bėdą – blogą ventiliaciją: parengtas specialus ventiliacijos projektas, todėl pastačius kino teatrą ši problema nebeiškilo. Trečioje pagal dydį Kaune salėje – parteryje, didelėse ložėse ir balkone – galėjo patogiai įsitaisyti 614 žiūrovų, be to, čia buvo ilga plati fojė ir nebrangūs bilietai. Vakarais kino teatro fasadas nušvisdavo naujoviška neonine šviesa.

Tai netaisyklingo stačiakampio plano statinys, kurį sudaro trys sujungti vieno ir dviejų aukštų korpusai, po dalimi pastato yra rūsys, priekinėje pastato dalyje – vestibiulis, abipus vestibiulio įrengtos laiptinės, pietvakarinėje salės pusėje yra fojė. Pagrindinis pastato fasadas – vertingiausia pastato architektūros dalis. Tai – vertikalūs, stačiakampiais sudalinti į dvi dalis antro aukšto langai, dekoratyvūs piliastrai centrinėje dalyje, nesudėtingas stačiakampio profilio karnizas, užbaigiantis pastatą viršuje, pagrindinis dvivėris įėjimas su apvalaus skerspjūvio kolonomis abipus durų ir stogeliu pastato centre, stačiakampė niša reklamai greta durų. Patalpose yra įvairių architektūrinių detalių: mozaikinio betono grindys fojė, mozaikiniai ir betoniniai laiptai, vedantys į antrą aukštą, profiliuoti fojė, vestibiulio, antro aukšto lubų apvadai. Taip pat pastato salėje įrengtos akustinės lubos su perimetrine apšvietimo įranga ir profiliuotais apvadais, yra ventiliacijos grotelės sienose ir lubose, o laiptinėje, vedančioje į palėpę, yra stiklo blokelių langelis. Platų įėjimą centre pabrėžia nedidelis virš pastato iškylantis rizalitas su keturiomis vertikaliomis mentėmis. Tankiai išdėstytus siaurus pailgus langus įrėmina stačiakampiai apvadai. Abipus pagrindinio įėjimo – apvalūs „okeaninio“ stiliaus langeliai. Bendras pastato plotas – 888,81 kv. m. 

Nuotraukoje matyti garsusis „Dainos“ kino teatro neoninis apšvietimas. Nuotraukos šaltinis: Facebook grupė „Nesi iš Kauno jeigu ne“.

Kino teatras Daina, atidarytas 1936 m. vasario 15 d. Ukmergės pl. 42 (dabar Savanorių per. 74) projektuotas inžinieriaus Antano Breimerio ir inžinieriaus-architekto Stasio Kudoko. Naujame kino teatre įrengtos 614 vietų – 404 parteryje, 168 – balkone ir 42 – ložėse. 1940 m. kovą su dideliu pasisekimu buvo rodomas kaimynų latvių filmas „Žvejo sūnus“. Viename seanse dalyvavo ir patys latvių artistai. Vis dėlto daugiausia buvo perkama amerikietiškų filmų per Fox filmų atstovybę Lietuvoje. Nemažai lėšų buvo skiriama filmų reklamai, bet numatomos išlaidos ir labdarai. „Daina“ išsiskyrė savo dailia išore, neoniniu apšvietimu, todėl kino teatro savininkas Dominykas Polovinskas pateikė prašymą, kad „Daina“ būtų įtraukta į premijuojamų Kauno pastatų sąrašą. Kino teatrui premija nebuvo skirta, motyvuojant tuo, jog vertinami tik gyvenamieji namai, o kino teatras, nors ir privatus, buvęs viešojo pobūdžio įstaiga. 

Daugelio kauniečių – kino mylėtojų – širdžiai mielas, šiandien apleistas ir jau „vaiduokliu“ vadinamas kino teatras „Daina“ kadaise turėjo tris savininkus: Dominyką Polovinską, Jurgį Jankauską ir Oną Breimerienę. Pastarosios vyras, inžinierius Antanas Breimeris 1935 metais ir pradėjo projektuoti naują, modernų kino teatrą tuometiniame Ukmergės plente. Galiausiai, pastatas ir likęs Breimerių nuosavybe. Trečiasis savininkas Dominykas Polovinskas priklausė garsiai Polovinskų giminei. Leidęsis į anuomet kylantį kino verslą, Dominykas pradžioje įsigijo tame pačiame Ukmergės plente 1932 metais atidarytą kino teatrą „Hollywood“ (dabar Savanorių pr. 137), o 1936 metais – jau pastatytą „Dainą“, buvusią žymiai modernesne už kitus Kauno kino teatrus. 

Brolis dvynys

1938 metais ta pati kompanija įkūrė AB „Daina“ ir pradėjo statyti naują kino teatrą Šiauliuose, kaip du vandens lašai panašų į kauniškį. Abu „brolius“ puošia vienuodi simetriški modernistiniai fasadai. Platų įėimą centre pabrėžia nedidelis virš pastato iškylantis rizalitas su keturiomis vertikaliomis mentėmis. Tankiai išdėstytus siaurus pailgus langus įrėmina stačiakampiai apvadai. Fasado autorius – architektas Stasys Kudokas, Breimerio pakviestas „į pagalbą“, statant kino teatrą Kaune. Kalbant apie Šiaulių „versiją“, minimas dar ir kitas žymus architektas – Karolis Reisonas.

1939 m. spalio 4 d. mirus Dominykui Polovinskui (Lietuvos žinios. – 1939, spal. 6, p. 8), kino teatro „Daina“ savininku pasirašinėjo Jurgis Jankauskas, o bendrasavininke buvo Ona Breimerienė. Kino teatro „Daina“ 1939 m. išlaidų specifikacijoje ir išlaidos darbuotojų aprangai, taip pat aukos įvairioms organizacijoms (1500 Lt), kelionių į užsienį išlaidos filmų kontraktavimo reikalu (aišku, šios išlaidos sudaro mažą dalį visų išlaidų, didžiąją dalį išlaidų sudarė filmų nuoma, palyginti daug išleista reklamai).

Tarybiniais laikais nacionalizuotas kino teatras „Daina“ išliko itin populiarus. Atkūrus nepriklausomybę, privatizuotas. Iki šiol daugelis atsimena čia buvusią kilimų parduotuvę. Iš tikrųjų, „Dainos“ iškaba papuoštas pastatas jau dešimtmetį stovi tuščias. 2009 metais viduje dar buvo likusių interjero detalių, net kino salės kėdžių, kuriomis naudojosi benamiai. Visą tą laiką pastatas priklausė bendrovei, užsiimančiai lošimo verslu, tad ir čia norėta įkurdinti kazino, bet vienam Kauno politikui pasipriešinus, reikalas buvo sprendžiamas teismuose. Tuo tarpu, ar ne 2010 metų pradžioje kažkas nuo buvusio kino teatro stogo nuleido didelį plakatą su užrašu: „Ar tu tikrai laisvas?“. Pastato valdančios bendrovės komercinis direktorius tuomet pavadino tą padariusius „piktavaliais“. Tų pačių metų vasarą pastate buvo rastas lavonas, o rudenį buvusioje kino salėje kilo gaisras. Kazino verslu užsiimančiai bendrovei „Taxillus“ pastatas priklauso iki šiol. Galų gale leistą kazino ji taip ir neįrengė (dabar, sako, ir neapsimoka), o apleistam kino teatrui ieško pirkėjų arba nuomininkų. 

1992 m. rugsėjį kino teatro „Daina“ pastatas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Svarbu, kad nustatytos jo vertingosios  savybės, kurios privalo būti saugomos. Saugotina pastato architektūra, medžiaginė objekto pusė: fasadai, apdaila, konstruktyvai ir pan. Šiuo metu įmonė pastatą prižiūri minimaliai – sutvarko aplinką, nupjauna žolę, užtikrina saugumą. Ant „Dainos“ kino teatro pastato tebekaba jo iškaba.

Jūratės Jastromskaitės tekstas

Šaltiniai:

L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.