Totorių mečetė

Kauno daugiakultūriškumas, kartu su daugeliu etninių grupių sunykęs Antrojo pasaulinio karo metu, šiandien atsispindi mieste išlikusioje maldos namų įvairovėje. Dar įdomiau tai, kad būtent tarpukariu Kaune buvo pastatyti nauji ir moderniški, kaip tuo metu buvo įprasta vadinti, maldos namai visoms istoriškai mieste iki tol gyvavusioms konfesijoms ir etninėms grupėms. Kita vertus, šie, kulto reikmėms skirti, pastatai išlaikė ir daugelį tradicinių dalykų, atitinkančių religines dogmas arba liturgiją – varpinių bokštus, tradicinį siluetą, erdvių planavimą ir pan.

Totorių mečetė. Tarpukario atvirukas, XX a. 4 deš.

Totorių paminklas Vytautui Didžiajam

Minint Vytauto Didžiojo jubiliejų 1930-aisiais, Lietuvos totorių bendruomenė Kaune nusprendė prisidėti, pastatydama maldos namus, kaip savotišką paminklą didžiajam kunigaikščiui, kurio dėka ši bendruomenė ir atsirado Lietuvos istorijoje. Tai buvo vienintelis sakralinio pobūdžio statinys, pastatytas Kaune jubiliejiniais metais.

Totorių mečetė Kaune. 1945–1950 m. fotografija. Nuotraukos šaltinis: Lietuvos literatūros ir meno archyvas. 

Totorių bendruomenė niekada nebuvo labai gausi, o dar labiau sumažėjo Kaunui praradus sostinės statusą. Sovietmečiu mečetė uždaryta, totorių bendruomenei sugrąžinta tik 1989 m. Džiugu tai, kad ši šventovė buvo suremontuota ir vis dar veikia. Tai vienintelė mūrinė mečetė Baltijos šalyse, šiandien ji tarnauja gana didelei, islamą išpažįstančiai, studentų bendruomenei, gyvenančiai mieste ir miesto svečiams.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio, 2018 m. ir R. Tenio („Kas vyksta Kaune“) nuotraukos, 2018 m.