P. ir J. Maldeikių namas

Nebylus pedagogų namas

E. Fryko – žymaus tarpukario Kauno architekto vardo gatvėje stovi 14-tu numeriu pažymėtas namas. Statytas jis Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, tad jo originaliuose projektiniuose planuose galima rasti tuo metu jau įprastą visuomeninių ir privačių namų atributą – slėptuves nuo miesto bombardavimų. Tačiau šis pasakojimas ne apie tai. Kaip ir daugelis karo išvakarėse pastatytų namų, dažnu atveju, jie taip ir liko nebylūs savo kūrėjų liudininkai.

Namą 1939 m. ėmėsi statyti garsus tarpukario Lietuvos pedagogas Petras Maldeikis. Gimęs ir augęs Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje, studijas jis baigė Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų literatūrą ir pedagogiką. Pragyvenimą užsidirbo, trejus metus tarnaudamas civiliu tarnautoju Aukštuosiuose karininkų kursuose. Tų pačių metų gruodžio pradžioje išlaikė baigiamuosius egzaminus universitete ir buvo paskirtas Aklųjų instituto vedėju Kaune. Susipažinti su aklųjų mokymu ir jų mokyklomis kituose kraštuose P. Maldeikis lankėsi Latvijos, Austrijos, Čekoslovakijos, Vokietijos ir Prancūzijos aklųjų institutuose. Išdirbęs šiame institute daugiau negu šešerius metus, 1939 m. rudenį P. Maldeikis iš jo pasitraukė ir gavo lietuvių kalbos mokytojo vietą Marijampolės mokytojų seminarijoje.

Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės butas (dabar – memorialinis muziejus) 1986 metų rudenį. Arūno Baltėno nuotraukos. Šaltinis: vilniausgalerija.lt 

Jo žmona, J. Maldeikienė taip pat buvo gimnazijos mokytoja. Vyrui išsikėlus į Marijampolę, ji liko mokytojauti Kaune, kur buvo ir savi namai. Tikriausiai todėl, bent keliuose šaltiniuose, o ir namo projekte, jo šeimininke įvardinama „Ponia J. Maldeikienė“. Po metų į Kauną grįžo ir P. Maldeikis, kur gavo mokytojo vietą Kauno IX-je gimnazijoje, pirmosios sovietinės okupacijos metais sudarytoje iš Kauno jėzuitų ir buvusios žydų gimnazijos. Laikinoji vyriausybė 1941 m. vasarą P. Maldeikį paskyrė Kauno mokytojų seminarijos direktoriumi. Suorganizavęs seminariją, joje dirbo iki pasitraukimo iš Lietuvos 1944 m. Taigi, 1940 m. apsigyvenę naujuose ir moderniuose namuose, po ketverių metų Maldeikiai priversti juos apleisti.

Namą išgarsinęs menininkų duetas

Istorinės aplinkybės lėmė, kad namo statytojai ir pirmieji jo šeimininkai liko užmarštyje. 1944 m. namo antrojo aukšto bute apsigyveno ir iki mirties gyveno dailininkas ir scenografas L. Truikys ir operos solistė M. Rakauskaitė. Būtent žymių menininkų vardai, ilgi gyvenimo šiame name metai ir 1994 m. bute įkurtas memorialinis muziejus lėmė, kad šį namą šiandien daugelis tapatina būtent su L. Truikiu ir jo gyvenimo drauge M. Rakauskaite.

Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės butas (dabar – memorialinis muziejus) 1986 metų rudenį. Arūno Baltėno nuotraukos. Šaltinis: vilniausgalerija.lt 

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje galima susipažinti su dailininko kūrybiniu palikimu: tapyba, scenografijos bei kostiumų eskizais, rankraščiais bei abiejų menininkų sukauptomis Rytų meno ir lietuvių tautodailės kolekcijomis. Taip pat galima pasižvalgyti po operos solistės kambarį, kuriame eksponuojami jos aksesuarai, kosmetika, sceniniai ir kasdieniniai drabužiai. Taip pat šiame bute išliko autentiškos tarpukarinio interjero detalės: vonios kambarys, šaltspintė (šaldytuvas), kriauklės, durų rankenos, elektros jungikliai ir daugybė kitų unikalių akcentų.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai: 

J. Girnius, Pedagogas Petras Maldeikis. „Aidai“ [mėnesinis kultūros žurnalas].

Namas. Kultūros vertybių registro byla. 

Ar žinote su šiuo namu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.