Ši instaliacija – tai serija reljefinio popieriaus atspaudų, parengta taikant „reisele“ kūrybos techniką. Per kelias meninės rezidencijos savaites Olha dirbo su archyvine medžiaga, bendravo su Lvovo modernizmo ir judaizmo tyrinėtojais, meno kritikais ir kolekcininkais. Projekte taip pat dalyvavo devyniolika Lvovo gyventojų, dauguma jų gyvena įvairiuose modernistiniuose miesto pastatuose, nuo labai jaunų iki pensinio amžiaus žmonių (4–90 metų). Susitikimuose autorė prašė gyventojų pasidalinti 20 a. 3–4 dešimtmečių pastatų apyvokos daiktais ir interjero detalėmis, kurie, jų nuomone, teoriškai galėtų atitikti istorinį laikotarpį ir jos interpretuojamo vieno buto stilių Gallet šeimos name. Vėliau šioje vietoje autorė sukūrė objektų atspaudus ir popierines jų kopijas eksponavo bute. 

Meno projektu Olha siekė papildyti buto erdvę, „atgaivinti“ jo istoriją vadinamuoju „detalių dialogu“, virtusiu atvira diskusija su miesto gyventojais apie tai, kaip jie mato savo istoriją ir kaip tai paveikė jų savęs suvokimą šiandien. Surinkti artefaktai tapo pagrindu meninei Lvovo tarpukario modernizmo interpretacijai. 

Menininkė pasirinko mizros kompoziciją, kuri žydų kultūroje simbolizuoja prarastus namus, pagerbdama tragišką buvusių namo savininkų –  per Antrąjį pasaulinį karą žuvusios Gallet šeimos, istoriją. Pavaizduoti daiktai, kurių fantominiai siluetai pakabinti ant sienos – dekoratyvinės grotelės, žvakidės, apšvietimo elementai, jungikliai, spynos, raktai ir net saga iš SS uniformos. Dulkės ir suodžiai, rūdžių žymės ir net pirštų atspaudai ant daiktų čia naudojami kaip natūralūs popieriaus dažai.

Kūrybinio proceso akimirkos, 2021 m. Fotografijų autoriai: M. Liakhovych ir N. Parkhomyk.

Meninio projekto rezultatų pristatymas parodoje. Fotografijų autorė T. Janušaitė, 2022 m.