Architekto S. Kudoko namas-vila

Nesuvaržyta kūrybinė laisvė

Privatūs, architektų sau projektuoti namai – tai puiki galimybė pažvelgti, kaip architektas kuria pastatus nevaržomas užsakovų ir turi galimybę pasireikšti savo kūrybinei laisvei. Vieno žymiausių tarpukario Lietuvos architektų – S. Kudoko namas – įkūnija jo kūrėjo credo – racionalumo ir meno dermės paieškas. Kaip ir visoje jo kūryboje, čia taip pat juntama Italijoje praleistų studijų metų įtaka. Profesionalų architekto braižą išduoda architektūros ir detalių darna, jam būdingos arkos ir dekoratyviniai elementai. Pats namas primena modernią miestietišką vilą: plokščias stogas, tiesiomis linijomis išdėstyti langai, didelis balkonas, arkos.

Architekto S. Kudoko namo projektas, Pietinis ir Vakarinis fasadai, 1937 m. Šaltinis: Kauno apskrities archyvas, F. 218; Ap. 2; B. 627. Prieiga per internetą.

Italijos įkvėptas architektas

Pastato sienos saugo ne ką mažiau įspūdingą jo savininko gyvenimo istoriją. S. Kudokas Sankt Peterburge studijavo inžineriją, Lietuvoje baigė Kauno meno mokyklą, vėliau pasuko architektūros link, jos subtilybių mokėsi Milane, 1930 m. baigė Karališkąją aukštąją architektūros mokyklą ir įgavo daktaro laipsnį. Platus S. Kudoko išsilavinimas ir talentas suteikė galimybes dirbti bet kurioje pasaulio šalyje, tačiau po mokslų architektas tais pačiais metais grįžo į tėvynę ir pradėjo darbą Kaune jau kaip diplomuotas architektas. S. Kudokas iš kitų modernistinių architektų išsiskiria tuo, kad didelį dėmesį skyrė pastato dekoratyvumui, detalėms.  Jo pastatams būdingos skulptūros, vazos, fasadų puošybos elementai. S. Kudokas tarsi suformavo naują architektūrinį stilių – „Kudokišką modernizmą“. Architekto pastatai išsiskiria bendrame tarpukario Kauno kontekste, kai kada jie atrodo tarsi perkelti iš Italijos į Kauną. S. Kudokas projektavo ne tik privačius gyvenamuosius namus, bet ir stambius visuomeninės paskirties objektus: Karininkų ramovę, daugelį Kauno mokyklų, buvo užsakovų mėgiamas ir gerbiamas kūrėjas. dar viena jo kūrybos niša – laiptai. Jie kuria jaukias terasas namų kiemuose, įvairių pastatų atšlaitėse, o, pavyzdžiui, V. Mykolaičio Putino ar Kauko laiptų atveju, figūruoja ir kaip atskiras architektūros ir landšafto elementas.

Premijuotinis statybų projektai Kaune: už gražų ir patogų mūro namą-vilą ir už gražų sodybos sutvarkymą. Šaltinis: Kauno miesto statistiko metraštis, 1938. Kaunas, 1939 m.

Šeimos namai

S. Kudokas ir savo šeimos namams statyti išsirinko kalno šlaitą. Tikriausiai daugeliui tai, iš pažiūros, neįprasta ir nepatogi vieta namų statybai, tačiau architekto akis čia įžvelgė ir privalumus, ir, ko gero, pakerėjo mylimo Kauno panorama, atsiverianti nuo kalno. Namas iškilo didingas, o ir S. Kudokas 1937 m. buvo pačiame savo kūrybos pakilime – tuo pat metu statė Kauno Karininkų ramovę, vystė kitus reikšmingus projektus. Namas, kuris dažnai yra vadinamas ir vila, su rūsiais savyje talpino 600 kv. m. plotą. ir nors priklausė šeimai, jos poreikiams buvo per didelis, todėl nuo pat pradžių buvo projektuojamas su atskiru butu nuomai. Tokiam estetui kaip S. Kudokas, nemažiau nei namo architektūra rūpėjo ir jo aplinka. Prie namų jis įrengė renesanso įkvėptą sodą su apvaliu fontanu. O gimus sūnui Jurgučiui ant namo išorinės sienos buvo pritvirtinta skulptoriaus Broniaus Pundziaus skulptūrėlė „Motinystė“, kurioje vaizduojama mama su kūdikiu ant rankų. Namas taip pat turėjo garažą nuosavam automobiliui, į kurį buvo patenkama besileidžiant iš Vaižganto gatvės ir tiesiai į šlaite įsprausto namo antrąjį aukštą. Deja, šiuose gražiose namuose Kudokų šeima gyveno neilgai, prasidėjus okupacijai, 1944 m. jie pasitraukė į JAV.

Apskritas švieslangis Kudokų name. Šaltinis: Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio archyvas.

Šiomis dienomis S. Kudoko name yra įrengti keturi gyvenamieji butai. Architekto kūrybiškumą ir talentą primena pastate išsaugota autentiška medinė laiptinė su „teraco“ laipteliais ir aikštelėmis, arkadomis ir balkonais. Taip pat išlikęs autentiškas grindų parketas, lubų apvadai, labai gražios ir didelės spintos, krosnis. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių ir Kudokų šeimos namas.

Robertos Šukauskaitės tekstas

Šaltiniai: 

S. Kudoko namą naujam gyvenimui prikels vilnietis. Delfi.lt, 2017-05-21.

M. Oniščik, Pagarbos ženklai – architektui S. Kudokui. Kauno diena, 2018-10-12.

V. Inytė, Kauno perlai – turtingiems miestiečiams sukurti talentingo architekto namai. lrytas.lt, 2018-10-10. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio, 2018 m. ir „Villa of Kudokas“ nuotraukos.