Kultūros veikėjo J. Grušo namas

Juozas Grušas – bene ryškiausias dramaturgas ir eseistas Lietuvos literatūros padangėje. Jo kūriniai tai vieni iš tų, pagal kuriuos statomi spektakliai teatre. Tai vienas iš garsiausių rašytojų, kuris parašė tokius kūrinius kaip „Meilė, džiazas ir velnias“, „Barbora Radvilaitė“ bei daugybę kitų kūrinių.

Namas, kurį rašytojas įsivaizdavo

Juozas Grušas Kaune praleido didžiąją dalį savo gyvenimo – 40 metų. Nusipirkęs sklypą Žaliakalnio rajone, sumanė ten pasistatyti namą ir apsigyventi kartu su šeima. Pats suprojektavo namą, nes rašytojas įsivaizdavo jį taip, kaip norėtų, kad namas atrodytų, o statybos technikas J. Miknevičius profesionaliai nubraižė namo projektą. 1938 metais prasidėjo namo statybos – štai ir stovi vieno aukšto sodybinio tipo namas su gyvenama mansarda. J. Grušas nuolat turėjo minčių, kaip turėtų atrodyti ir kiemas, kuriame stovi namas. Tad ir pastatyti pavėsinę, vadinamą rožių vartais, buvo taip pat namo šeimininko sumanymas. Rašytojas juos pavadino „Rozenbogenu“, kuris apaugintas vijoklinėmis rožėmis pasitikdavo kiekvieną namo svečią svaiginančiu rožių kvapu, kuomet jos žydėdavo.

Pagal tą laikmetį namas suprojektuotas moderniai, nes pirmame aukšte esančios suveriamos durys jungė/skyrė du pagrindinius gyvenamuosius kambarius, kuriuose ir vyko viskas žymaus dramaturgo gyvenimas. Į mansardą pats šeimininkas kojos nekeldavo, mat laikui bėgant ten gyveno vaikai ir vaikaičiai. Iš viso name yra penki kambariai: prieškambaris, didysis ir mažasis kambariai, mažas tarnaitės kambarys ir virtuvė. Visi to meto namo gyventojai žinojo nerašytą taisyklę – kuomet būdavo užvertos durys tarp didžiojo ir mažojo kambario, tai reikškdavo, kad J. Grušas dirba (didysis kambarys buvo rašytojo darbo kambarys) ir nevalia jo trukdyti. Būstas kuklus, kuriuose nėra nei prabangių baldų ar kitų brangių daiktų. Visos name esančios statulėlės ar meno kūriniai yra dovanoti ir tai tikriausiai parodo, kad žymus dramaturgas buvo geras žmogus, nes ne vienas rašytoją pažinojęs mini jį kaip dosnią ir geranorišką asmenybę.

Šiandien namas dar tebestovi ir visi atėję yra sutinkami kaip memorialinio muziejaus lankytojai. Beveik visi kambariai alsuoja autentika, nes daug kas yra išlikę nuo rašytojo gyvenimo laikotarpio. Tik vienas kambarys yra su keliais pakeitimais, mat čia įrengta ekspozicija, kuri leidžia plačiau susipažinti su rašytojo literatūriniais darbais.

Monikos Mickevičiūtės tekstas