Dailininko A. Žmuidzinavičiaus namas

Antanas Žmuidzinavičius – garsus Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, žymus visuomenės veikėjas, pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, keliautojas, kurio kelionių įspūdžiai atsispindi dailininko darbuose. Dar žinomas kaip menininkas, kolekcionavęs velnius, raganas, kurie pagaminti iš įvairių medžiagų: medžio, keramikos, odos ir net iš džiovintų vaisių.

Namas banguojančiais langais

Dailininkas Antanas Žmuidzdinavičius su žmona Marija Putviskaite pradėjo namų statybą Kaune, tuometinėje Kalnų prestižinėje gatvėje (dabar V. Putvinskio), kurioje gyveno ne vienas inteligentijos atstovas ar Lietuvoje žymus žmogus. Iš pradžių namas buvo dviejų aukštų, o kiek vėliau pristatytas ir trečias, kur buvo įrengtos A. Žmuidzinavičiaus dirbtuvės. Menininkas su šeima gyveno antrame aukšte, o pirmą aukštą nuomodavo: padėdavo studentams, tremtiniams ar sunkiau besiverčiantiems.

Tiek namo projektas, tiek vidaus interjeras buvo kruopščiai apgalvoti: nuo banga vilnijančių langų iki lenktos formos durų. Tai rodo, kad kai kurie interjero sprendimai buvo modernūs ir nauji būtent tuo gyvenimo laikotarpiu. Taip pat menininko namuose pastebima dar daugiau subtilių interjero detalių: tamsiai raudona durų ir grindų spalva, įgilntos spintos, tautinio motyvo akcentai, tokie kaip suvalkietiškas audinys ant baldų, tulpės motyvas ant balkonų tvorelės, žalia grindų spalva dirbtuvėse, kuri pasak menininko neblaško ir padeda susikaupti.

„Gyventi taip, kad nieko nereikėtų slėpti“

Žymios tarpukario šeimos gyvenamąją, šiandieninę memorialinio buto erdvę sudaro trys kambariai: svetainė, žmonos Marijos ir dukros Giedrės kambariai. Pastebima, kad kambariuose mažai užuolaidų, o kai bute gyveno Žmuidzinavičiai, jų išvis nebuvo. Mat šeimininkai gyveno su tokia nuostata, jog gyventi reikia taip, kad nieko nereikėtų slėpti. Taip pat natūrali dienos šviesa buvo naudinga gėlėms ir augalams, kurių buvo gausu menininko namuose. Šeimininkai pasižymėjo kuklumu ir svetingumu, namų salone ne kartą svečiavosi inteligentijos atstovai, kur vykdavo pokalbiai, skambėdavo dainos. Svarbiausia šeimos tradicija būdavo pietūs prie stalo salone, kur kiekvieną dieną šeimos nariai susirinkdavo papietauti. Žmonos Marijos kambaryje buvo įrengtas stomotologijos kabinetas, kur buvo apsilankęs net Antanas Smetona, o Giedrės kambaryje esantys baldai buvo pagaminti pagal jos pačios sukurtus brėžinius.

Šiandien bute taip pat galima pasisvečiuoti, nes gyvenamosiose patalpose įrengtas memorialinis muziejus. Visi baldai ir daiktai yra autentiški, išsaugota iki smulkiausios detalės. Muziejue galima aplankyti ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir išvysti A. Žmuidzinavičiaus dailės kūrinių, jam padovanotų meno dirbinių bei žymią velnių, raganų ir kitų nelabujų kolekciją.

Monikos Mickevičiūtės tekstas

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

M. Mickevičiūtės nuotraukos, 2019 m.