B. ir V. Sruogų namas

Balys ir Vanda Sruogos – tai žmonės, kurie paliko gilų pėdsaką Lietuvos literatūroje ir istorijoje. Balys neabejotinai žinomas kaip prisiminimų iš koncentracijos stovyklos knygos „Dievų miškas“ autorius, o Vanda – kaip pedagogė ir istorikė, kurios išleistos knygos pagrindžia Lietuvos istorijos svarbą. Balys Sruoga yra dar žinomas kaip poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, domėjosi teatru, tad neretai dalyvaudavo ir lietuviškuose vaidinimuose ir įsteigė akademinę dramos studiją. Visą gyvenimą užsiėmė intelektulia veikla, rašė literatūros ir teatro kritikos straipsnius, knygas.

Namas, „atkeliavęs“ iš Žemaitijos

Balys ir Vanda Sruogos Kaune gyveno ganėtinai trumpai – tik du metus. Tačiau namo istorija yra iškalbingesnė ir menanti daugiau, nei galima įsivaizduoti. Kuomet buvo planuojama pastatyti namą būtent ten, kur jis yra dabar, prieš tai buvo tik plikas laukas, tik vienas namas netoliese. Medinis namelis Kaune išdygo ne iš karto – iš pradžių jis buvo suręstas Žemaitijoje, o paskui dalimis jis pervežtas į Kauną. Visas namas suprojektuotas pagal Balio Sruogos pageidavimus – norėjo, kad pirmame aukšte būtų darbo kabinetas, atvira veranda, valgomasis ir užuolaidomis nuo jo atskirtas Vandos Sruogienės darbo kambarėlis, kuriame paskui buvo rengiami teatro vakarai. Antrame aukšte miegamasis, dukros Dalios kambarys, atskiras kambarys ir balkonas. Viskas buvo taip, kaip norėjo B. Sruoga. Tuometinėje Kauno Ramiojoje gatvėje, kuomet vyko namo statybos darbai, ramybės nebuvo, nes statymas vyko pilnu tempu, prie kurio prisidėjo nemažas skaičius žmonių, o po darbų universitete prisijungdavo ir pats Balys iki pat sutemų. Po ilgo triūso namas pastatytas, sklypas apsodintas ir aptvertas tvora. Sruogų šeima čia praleido du metus, o Balys, grįžęs iš koncentracijos stovyklos, praleido savo paskutinę vasarą.

Šiandien namas tebestovi toje pačioje vietoje, tik jau pervadintoje į B. Sruogos vardu gatvėje. Namas kviečia lankytojus užeiti, nes mena ne vieną gyvenimo faktą apie Balį ir Vandą Sruogas. Name įkurtas memorialinis muziejus atveria plačiai duris ir kviečia kiekvieną susipažinti, kaip gyveno rašytojas su šeima. Pirmojo namo aukšto kambariai autentiški, atkurti profesoriaus darbo ir svetainės – valgomojo kambariai. Antrame aukšte įsikūrusios ekspozicijos, kuriose fotografijos nukelia į namo šeimininkų gyvenimo laikotarpį, knygos primena apie nuveiktus darbus, o kai kurie daiktai, pavyzdžiui kaip kalinio švarkas, maisto dubenėlis, pypkė apie skaudžias gyvenimo patirtis.

Monikos Mickevičiūtės tekstas