Dvarininkės T. Dambravičienės vasarnamis

„Besislepianti“ vila

Vaikščiodama ramybe dvelkiančiame Kačerginės kurorte praėjau ąžuolinį skulptoriaus Vidmanto Vikšraičio koplytstulpį, skirtą įamžinti kadais čia vasarojusio humanisto J. Biliūno, bandžiusio gelbėtis nuo džiovos, vasarnamio vietą. Atėjusi į jo vardo aikštę, jos pakraštyje, priešais save išvydau didelius, po minkštų samanų pluoštais bei kerpėmis šiek tiek besislepiančius laiptus, vedančius aukščiau į kalną. Pamažu nupėdinau jų pusėn ir pradėjau kopti. Kylant į viršų, pušų ir krūmų tankmėje, ryškėjo skaisčiai geltonos spalvos pastato kontūrai. Vis artėdama prie didelio ir palyginus su kitais miestelio pastatais neįprasto statinio, išvydau netoliese stovintį automobilį, tačiau simetriški, kur ne kur plokštėmis užkalti langai bylojo, kad vila jau kurį laiką stūkso be šeimininkų priežiūros.  Pastatas sukaltas iš tolygių, medinių lentų. Fasadinėje pusėje stovi bokštas. Nuo bokšto viršūnės veda maži mediniai laipteliai, besijungiantys su kitoje pastato pusėje įrengtu erdviu, pailgu balkonu, iš kurio turėtų atsiverti plati, įvairius miško atspalvius atskleidžianti panorama.

Vaikščiodama aplink vilą bandžiau įsivaizduoti, kas galėjo gyventi šioje erdvioje, tarsi šiek tiek nuo įkyrių miestelėnų akių norinčioje pasislėpti viloje. Kokias istorijas  pamena šio neįprasto pastato sienos? Galbūt atgijusios jos pasakotų apie kadaise atvykdavusių vasaroti visuomenininkų rengtas vakarones ar vaikų, aplink bėgiojančių ir renkančių uogas bei grybus, klegesį. O gal primintų apie du LAF‘o sukilimo metu link Kauno keliavusius praeivius, klaidingai palaikytus sukilėliais ir sušaudytus raudonarmiečių gūdžiai pasislėpusioje pamiškėje, esančioje toliau nuo miestelio gyventojų akių…

Gabrielės Balševičiūtės tekstas

15-kos kambarių vasarnamis Kačerginės kurorte, 1934 m. Šaltinis: LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 446.

Kurorto steigėja Teklė Dambravičienė

XIX a. antrojoje pusėje atsiradę du žvejų kaimeliai: Palankiai ir Kačerginė, 1933 m. buvo paskelbti kurortine vietove. Šio statuso suteikimas ne tik paskatino miestelio plėtrą, tvarkybą, naujo, o kartu ir unikalaus architektūrinio veido susiformavimą. Galiausiai, tai keitė ir nusistovėjusią gyvenseną. Šalia žvejybos radosi įvairūs, sezoniai aptarnavimo ir paslaugų verslai, kaip ir ūkininkų atvykusiems poilsiautojams parduodama produkcija pildžiusi vietos gyventojų kišenes.

Kačerginė ne veltui buvo praminta inteligentų kurortu. Čia ilsėjosi: kompozitoriai J. Naujalis, S. Šimkus, operos dainininkai A. ir S. Sodeikos, filosofas S. Šalkauskis, literatūrologas J. Eretas, gydytojas A. Gylys, rašytojai J. Biliūnas, V. Mykolaitis-Putinas, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, įvairūs verslininkai, teisininkai ir advokatai. Aukštai virš J. Biliūno vardo aikštės, pušyne iškilęs T. Dambravičienės namas-vasarnamis – vienas ankstyviausių. Apskritai, ši dvarininkė laikoma kone viena iš Kačerginės kurorto įkūrėjų. Dar 1920 m. įsigijusi žemės, čia ji pradėjo statyti pirmuosius vasarnamius nuomai.

Iki šiol kolektyvinėje atmintyje yra išlikę pasakojamai apie tai, kad dėl jos konflikto su žydų gydytoju Šulcu, visi vasarojantys žydai apleido Kačerginė ir persikėlė į Kulautuvą. O Biliūno apsakymo „Juozapota“ pagrindinės herojės prototipas buvo Dambravičienės duktė Gina, esą, slapta ištekėjusi už kerdžiaus sūnaus, o kai šis ją metė, išprotėjusi ji klaidžiujusi po Kačerginės apylinkes.

Išvaizdų ir bene didžiausią kurorto vasarnamį suprojektavo žymus 3 deš. Lietuvos architektas E. Frykas. Jis buvo pastatytas 1929 m. Pokariu pastatas buvo nacionalizuotas ir atiteko Žemės ūkio akademijai (vėliau Vytauto Didžiojo universitetas).

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.