Valstybės teatras

„Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“

Taip pavadinta viena iš Kauno miesto muziejuje, M. ir K. Petrauskų namuose vedamų ekskursijų. Ji skirta pristatyti išskirtinę teatro reiškmę Lietuvoje. XX a. pr. susidarius palankesnėms aplinkybėms lietuvių tautiniam atgimimui reikštis, suaktyvėjo ir kultūrinė veikla. Vienu iš saviraiškos būdų tapo lietuviški vakarai, kuriuose statyti įvairūs vaidinimai su muzika, dažnai istorine tematika. Todėl teatras ilgainiui tapo ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir kultūrinio auklėjimo, sąmoningumo bei tautiškumo ugdymo priemone.

1920 m. buvo įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kurios įstatuose buvo įrašytas ir Operos teatro įkūrimas, o Kaunui tapus sostine, jis įkurtas šiame mieste. Tais pačiais metais pradėta ir graži tradicija, trukusi beveik 100 metų – gruodžio 31 d. atlikta G. Verdi opera „Traviata“, su kuria buvo pasitinkami kiekvieni Naujieji metai.

Kauno muzikinis teatras, anuomet vadintas Valstybės teatru, yra neatsiejamas Kauno simbolis, o greta esantis, daugiau nei pusantro šimto metų skaičiuojantis Miesto sodas, yra ta vieta, greta kurios gimė visi didieji Kauno teatrai. Tačiau šios kultūrinės miesto pynės unikalumą kuria ne tik čia veikiančios įstaigos, ūksmingas parkas, bet ir savita, skirtingais laikmečiais besiformavusi architektūra. Ne išimtis ir Muzikinis teatras.

Valstybės teatras, XX a. 3 deš. Atvirukas. Šaltinis: Kultūros vertybių registras. Kauno valstybinis muzikinis teatras.

Barokinis rūmas parko gilumoje

Pirminį, su laiku pakitusį, teatro pastatą dar XIX a. pab. suprojektavo Kauno gubernijos inžinierius architektas J. Golinevičius. Tai buvo santūrus, simetriškas, neorenesansinio stiliaus, dviejų aukštų pastatas su keturkampe 500 vietų sale ir pagalbinėmis patalpomis. Jame buvo įrengtos specialios ložės Kauno gubernatoriui ir tvirtovės komendantui. Pirmą kartą teatras duris lankytojams atvėrė 1892 m.

Miesto teatras XX a. pr. Šaltinis: Kultūros vertybių registras. Kauno valstybinis muzikinis teatras.

Paskelbus nepriklausomybę, čia užgimė profesionalus Lietuvos teatras. 1922–1925 m. vyriausybė skyrė lėšų teatro rekonstrukcijai, kuri buvo pavesta architektams M. Songailai ir V. Dubeneckiui, jiems talkino konstruktorius P.Morkūnas. Modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką. Padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta vieta orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu buvo ypač rūpinamasi akustika. Salės interjere V.Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas – ne tik naujai interpretuoti baroką, bet ir reprezentuoti tautinės kultūros atributus: tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria art deco maniera. Naujieji rūmai įgijo Valstybės teatro statusą.

Išorėje taip pat nevengta baroko architektūrai būdingo ansambliškumo. Rekonstruojamas pastatas komponuotas iš daugelio ir įvairių sudėtinių dalių. Pastatas kurtas atsižvelgiant į jo ryšį su aplinka, nuo Laisvės alėjos veda platus takas, kviečiantis bulvaro praeivius užeiti vidun.

1929–1930 m. buvo atlikta dar viena teatro rekonstrukcija, prie kurios dirbo architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Buvo pagerintos teatro buities sąlygos: pastatyti pagalbiniai šoniniai korpusai, įrengta priešgaisrinė geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu. Tai buvo paskutinė didelė rekonstrukcija, esmingai keitusi pastato veidą. 1980–1984 m. teatras renovuotas dar kartą: įrengtos požeminės rūbinės, keičiama viešųjų erdvių apdaila.

Valstybės teatras iš Kęstučio g. pusės, XX a. 4 deš. Šaltinis: Kultūros vertybių registras. Kauno valstybinis muzikinis teatras.

Politinių įvykių liudininkas

Istorija lėmė, kad šis teatras tapo ne tik kultūros, bet ir reikšmingų politinių įvykių, susijusių su Lietuvos valstybingumu, scena. Kaunui tapus šalies centru, 1920 m. gegužės 15 d. čia įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Paradoksalu, tačiau čia pat 1940 m. liepos 21 d. buvo paskelbta apie Lietuvos įsijungimą į Sovietų Sąjungą, o 1989 m. vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, atvedusio Lietuvą į Nepriklausomybę, sesijos.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai: 

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015.

Muzikinio ir Dramos teatrų kūrimasis Kaune: puoselėjo lietuvybę ir tautos unikalumą, 2017 m. „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklo „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“, dalis. 

Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pastato istorija. 

V. Balkūno (Visuotinė Lietuvių enciklopedija. Kauno muzikinis teatras), R. Kepežinskienės (Kultūros vertybių registras), M. Dvaronaičio (lithuania.travel.lt) nuotraukos.