Viešbutis „Lietuva“

Reprezentacinis sostinės viešbutis

Šalia legendinio Kauno viešbučio ir restorano „Metropolis“ prišlietas naujasis viešbučio pastatas ištikrųjų buvo ne atskiras, o ankstesnį viešbutį papildantis naujas korpusas. Jis buvo projektuojamas kaip svarbiausias ir reprezentatyviausias sostinės viešbutis – čia apsistodavo užsienio svečiai, diplomatai, jo idėjinę reikšmę sustiprino ir pavadinimas.

Šaltinis: KAVB Senųjų ir Retų spaudinių skyrius. Laikinosios sostinės architektai.

Visa tai neaplenkė ir architektūros. Pastatas turėjo simboliškai reprezentuoti jauną valstybę, todėl jo architektūrinėje kalboje susipynė baroko ir tautinio stiliaus motyvai. Pirmuoju atveju, tiesiant simbolinius tiltus su prarasta istorine sostine, kuriamo tautinio stiliaus atributu buvo pripažintas vilnietiškas barokas. Antruoju atveju, įkvėpimo ieškota lietuviškumą išsaugusioje kaimo aplinkoje. Šalia barokui būdingų baliustradų, dekoratyvinių vazų, skydų, tiek išorėje, tiek viduje buvo sumaniai įpinti tautiniai motyvai: tulpių ir lelijų ornamentai, medžio paneliai vestibiulyje komponuoti „eglutės“ raštu. Pastato vestibiulyje, registratūroje, ir šiandien galima pamatyti originalų viešbučio seifą, kurio duris puošia užrašas „Metropolis“.

Architekto V. Dubeneckio piešinys, 1924 m. Šaltinis: Lina Preišegalavičienė. Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888-1932, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas, 2018.

Diplomatinės istorijos dalis

1938 m. atnaujinus diplomatinius santykius su Lenkija, šiame viešbutyje įsikūrė šalies pasiuntinybės kanceliarija. Kadangi pasiuntinybė užėmė visą pastato aukštą, anuomet buvo juokaujama, kad viešbučio pavadinimą reikėtų pakeisti iš „Lietuva“ į „Hotel Polonia“.

Dar vienas reikšmingas šio viešbučio momentas – Japonijos konsulo Č. Suhiharos trumpas, bet reikšmingas apsistojimas viešbutyje. 1939 m. rugsėjo 1 d. prasideda Antrasis pasaulinis karas. Tiesa, nors Lietuva vis dar nepriklausoma, jos link ima judėti daugybė pabėgėlių iš okupuotos Lenkijos tikėdamiesi iš čia pabėgti į kitas valstybes. Tais pačiais metais Japonijos vicekonsulu Lietuvoje paskiriamas Č. Sugihara. Kad karo pabėgėliai galėtų palikti okupuotos Lietuvos teritoriją, jiems reikėjo gauti tranzitines vizas, kurias išduodavo Japonijos konsulas. Šimtai karo pabėgelių kasdien ima plūsti į Japonijos konsulatą, įsikūrusį J. Tonkūno viloje, kad gautų šias vizas ir per Japoniją pasiektų Ameriką ar kitus įmanomus kraštus.Tačiau prasidėjus sovietinei okupacijai, pats konsulas turėjo palikti Lietuvą. Atkakliai gelbėdamas kiekvieno pabėgelio likimą, net ir prieš išvykimą iš Kauno apsistojęs viešbutyje „Lietuva“ Č. Sugihara tęsė „Gyvybės vizų“ išdavimą.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015;

Interaktyvus diplomatinio Kauno žemėlapis „Diplomatinis Kaunas“.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

V. Zabulionio, 2020 m. ir S. Strazdienės (Kultūros vertybių registras), 2009 m. nuotraukos.