Itin dekoratyvus namas priskirtinas grupei 3 deš. laikotarpiu Kaune išdygusių gyvenamųjų namų. Visi jie pasižymi įmantria, laikmečiui būdinga puošyba. O tai, kad namą projektavęs architektas L. Ritas, vėliau, 4 deš. eigoje, suprojektavo ir gausybę modernių pastatų, atspindi iki tol vyravusį užsakovų skonį ir to meto madas.
Tarpukario spaudos nuotrauka. „Diena“, 1929 m. liepos 28 d., Nr. 51. Šaltinis: KAVB Senųjų ir Retų spaudinių skyrius. Laikinosios sostinės architektai.
Nors namo statybų data liudija apie dešimtmetį, praėjusį nuo šalies nepriklausomybės, vis dėlto, tokį namą anuomet išmūryti galėjo toli gražu ne daugelis. Namo savininkai – sutuoktiniai Berelis (Borisas) ir Frida Šlapoberskiai. Berelis buvo vienas iš manufaktūros urmo sandėlio savininkų. Apie verslininko finansinius pajėgumus liudija ir jo aplinka – kolega Mozė Chaimsonas Maironio gatvėje 1930 m. pastatė vieną moderniausių ir aukščiausių gyvenamųjų namų.
Namo fasado brėžinys. Iš: KAA, f. 218, ap. 2, b. 813, l. 1 b. Šaltinis: Šaltinis: KAVB Senųjų ir Retų spaudinių skyrius. Laikinosios sostinės architektai.
Pagrindinėje namo laiptinėje buvo įrengtas liftas. Dalis pirmojo aukšto patalpų buvo numatytos ne tik kaip gyvenamasis plotas, bet ir kaip komercinės patalpos. Jas užėmė kirpykla, siuvykla ir dvi krautuvės. Šeimininkai gyveno trečiajame namo aukšte.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.
Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
A. Ustinavičienės (Kultūros vertybių registras) nuotraukos, 2013 m.