Konstantin Pankrašov

Atvykstančius į Kauną pasitinka įspūdingi Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboro, stovinčio pietinėje Ramybės parko dalyje skliautai. Kauno ortodoksų cerkvės bendruomene rūpinasi diakonas Konstantinas Pankrašovas – septintos kartos kaunietis.

Lietuvoje esu septintoji karta. Mano šaknys įvairios, tėvelis buvo sentikis, o mama ortodoksė provoslava. Galiu pasakyti, kad mūsų šeima tikrai žino, kas yra tremtis, nes savo laiku mamos giminė iš Uralo kraštų atkeliavo į Lietuvą dėl tremties. Kruonyje buvo sukilimas ir tas sukilimas buvo numalšintas. Žmonės, kurie sukilo prieš carą, buvo surinkti ir išsiųsti į Užuralę. O tenykščiai žmonės taip pat, tikriausiai, kažkuo nusidėjo ir todėl buvo atkelti į Lietuvą. Peterburgo priemiestyje gyvenę tėvelio giminaičiai sentikių priespaudos metais bėgo į visą pasaulį iš Rusijos ir atbėgo į Lietuvą. Prie Kauno yra Narėpų kaimas, ten buvo didžiulė sentikių bendruomenė, kur jie ir gyveno. /.../

Mano kilmė rusiška, slavas. Labai dažnai manęs klausia: „Kas tu?“ Rusijoje sako: „Tu ne rusas.“ Lietuvoje sako: „Tu ne lietuvis“. Aš save visuomet įvardinu taip: slavas, gyvenantis Lietuvoje. Be abejo, mano šaknys rusiškos, tikros rusiškos, esu kilęs ir iš sentikių, ir iš provoslavų. Dėl to, kad aš rusas, man netrukdo. Aš myliu Lietuvą, nesijaučiu čia svetimas. Per visą gyvenimą Lietuvoje neturėjau bėdų. Man atrodo, viskas priklauso nuo žmogaus. Jei tu myli, kaip tavęs nemylės? Aš nesuprantu. Galbūt būna visaip, bet aš myliu Lietuvą, Kauną, myliu lietuviškumą.“ (2019)