Nejau galvoji tu, kad užmarštis,
Kas užmiršta, tikrai nuplovė?
Juk būna, kad staiga atgyja vaizdas vėl iš pelenų.
Ir vėl jisai – gyva, ryški tikrovė.
Ir tartum rėmuose liks kiekvienoj iš būsimų dienų.

Hiršas Ošerovičius, 1968