APIE
Istorijų festivalį
Istorijų festivaliu siekiame priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis.
Festivalio organizatorius ir partnerius kasmet kviečiame pasakoti dar negirdėtas, užmirštas miesto ir rajono istorijas, išbandyti naujus istorijų pasakojimo būdus ir tai daryti netikėtose, primirštose vietose.
O festivalio lankytojus kviečiame leistis į kelionę, kuri kaskart pradžiugins ne tik atradimais, bet ir nauja patirtimi. Galbūt jūs atrasite tai, ko nesitikėjote, gausite atsakymą į klausimą, kurio nė nežinojote esant... Juk istorijos ne tik padeda pažinti vietą, kurioje gyvename. Jos mums padeda pažinti save, įsiklausyti į kitą, geriau suprasi ir atjausti.
ISTORIJŲ FESTIVALIS 2020:
PERTRAUKTAS GYVENIMAS
Julijana Zarchi, 2020
Julijaną sutikau baigiantis vasarai. Ji viena mūsų renkamų miesto istorijų herojų, su kuria užsimezgė šiltas ryšys. Susitikome svečiuose. Julijana pirmą kartą po ilgų karantino mėnesių išėjo iš namų toliau nei vaistinė ar parduotuvė. Išsišnekėjome apie tai, kaip ši pandemija paveikė žmoniją ir mus pačias, emociškai.
2020 metus paženklino pasauliniai įvykiai. Globali pandemija įvairių šalių ir kultūrų gyventojus susiejo bendra patirtimi ir bendra istorija – daugelio mūsų gyvenimas buvo tiesiog pertrauktas... Ėmėme jausti, tarsi kristume į nežinią, o netikrumas ir nerimas dėl ateities tapo mūsų gyvenimo palydovais.
Kviečiame išeiti į miestą ir patirti jo pasakojimus, garsus ir vaizdus, pažvelgti į savo miesto ir miestelių užkulisius, įsiklausyti į jų istorijas. Kartu prisiminti vardus ir likimus tų, kurie gimė Kaune, bet laikas ištrynė jų gyvenimo pėdsakus. Ekskursijos, parodos, teatralizuoti pasakojimai, intymūs meniniai susitikimai leis prakalbinti miestą, jo gatves ir sienas, prikels istorijas, kurios užsimiršo.
Festivalio kuratorė Daiva Citvarienė,
koordinatorė Justina Petrulionytė-Sabonienė
2020 m. spalis
FESTIVALIO
PROGRAMA
Visa festivalio programa nemokama, dalis renginių bus transliuojama gyvai Kaunas 2022 socialiniuose tinkluose ir šioje svetainėje
Dėl COVID-19 profilaktikos ir kontrolės visuose festivalio renginiuose būtina registracija. Lankytojai bus registruojami renginio vietoje.
ISTORIJOS
Varnos jį išmokė švabiškai, šarkos angliškai, žvirbliai rusiškai. Arkliai išmokė prancūziškai, Baltijos Lloydo draudimo kompanijos laivai amerikoniškai. O iš ko petnešas išmoko nešioti jis, miestas Menapolis? Ogi iš telegrafo stulpų. Štai Menapolis išeina pasivaikščioti po Europą ir ties kiekvienu kampu keičia išvaizdą. Mėgdžiodamas Berlyną jis apsiskuta smilkinius, mėgdžiodamas Paryžių, jis ima nešiot katiliuką. Ir pareina Menapolis iš pasivaikščiojimo namo, vesdamasis visą pulką žvaigždžių. /.../ Girtutėlis nuo savo svajonių, Menapolis stebi upe plaukiančius žiburius.
Markas Zingeris, Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius, 1998
Koks spalvingas buvo šitas miestas! Deja, toks daugiataučio Kauno paveikslas retas lietuvių literatūroje, o taip pat ir mūsų vaizduotėje. Tačiau tokį praeities Kauną liudijančių istorijų – gausu. Dažnai jas užgožia stereotipinis „lietuviškiausio“ Lietuvos miesto įvaizdis. Arba paprasčiausiai tas istorijas pamiršome. Dėl šios priežasties šių metų pavasarį pakvietėme rašytojus tyrinėti „Atminties biuro“ surinktus atsiminimus apie Kauną ir Kauno rajoną ir prikelti kitam gyvenimui. Taip gimė nauji šiuolaikinės literatūros – prozos ir poezijos tekstai, pasakojantys apie nepaprastus kauniečių gyvenimus karo ir pokario metų Kaune. Dauguma jų prabyla vaiko balsu. Vaiko, kurio gyvenimą pertraukė karas, tremtis ar... netikėtos Ramybės parko dvasios. Kartu tai istorijos apie mūsų norą (su)gyventi kartu – nesvarbu, kas ir kur bebūtume.
