APIE

Istorijų festivalį

Istorijų festivalis yra vienas iš didžiųjų Kaunas 2022 programos „Atminties biuras“ renginių. 2019 m. spalį startavusi iniciatyva jungia istorijų pasakotojus: muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus („storitelerius“), vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus.

Istorijų festivaliu siekiame priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis.

Festivalio organizatorius ir partnerius kasmet kviečiame pasakoti dar negirdėtas, užmirštas miesto ir rajono istorijas, išbandyti naujus istorijų pasakojimo būdus ir tai daryti netikėtose, primirštose vietose.
O festivalio lankytojus kviečiame leistis į kelionę, kuri kaskart pradžiugins ne tik atradimais, bet ir nauja patirtimi. Galbūt jūs atrasite tai, ko nesitikėjote, gausite atsakymą į klausimą, kurio nė nežinojote esant... Juk istorijos ne tik padeda pažinti vietą, kurioje gyvename. Jos mums padeda pažinti save, įsiklausyti į kitą, geriau suprasi ir atjausti.
Istorijų festivalis 2021

NAMUOSE

Nuo 2020 metų pradžios mūsų gyvenimas staiga pasikeitė. Gyvenimas liko NAMUOSE. Istorija vyko namuose. Namai tapo mūsų prieglobsčiu ir visatos centru.
Šioje pandeminėje visatoje prisiminimai ir istorija įgavo naują reikšmę. „Normalaus“ gyvenimo atsiminimai ar PRIEŠkarantininio gyvenimo istorijos tapo inkarais, teikiančiais vilties ir padedančiais nenuskęsti nerimo jūroje. Istorija IKI tapo mūsų svajonių sala, romantizuotas praeities pasaulis, nepaliestas naujosios tikrovės pančių.

Šiame festivalyje kviečiame kalbėti apie namus, kuriuose telpa visas pasaulis, namus, kuriuose gimsta Istorija.
Gyvenimo namuose istorijas bus pasakojamos šiuolaikinio meno kūriniuose, aktorių pasirodymuose, naujas patirtis pasiūlys sumuziejinti namai – memorialiniai muziejai ir kitose miesto bei rajono miestelių erdvėse.

Istorijų festivalis – tai laikas susitaikymui su savimi ir supančiu pasauliu. Todėl jau pirmąją festivalio dieną į centrinę miesto gatvę išvažiuos ratuoti ANGELAI. Jie primins mums tai, ką galbūt gyvendami nerimo kupinuose namuose pamiršome – taikos, ramybės, artimojo meilės, empatijos ir atvirumo kitam vertybes.

Nors pandemiją išgyvenome atskirai, tarp savo namų sienų, ši patirtis, kaip niekada istorijoje, tapo bendra visos žmonijos patirtimi. Pandemiją išgyvenome kartu su visu pasauliu – socialiniuose tinkluose. Kasdienybės liudijimai Facebooke, Instagramo istorijos, eilėraščiai, dainos ir memai, užplūdę socialinius tinklus, tapo mūsų bendru dienoraščiu. Virtualioje erdvėje ieškojome atsakymų apie nerimą sėjantį pasaulį, ieškojome paguodos, nusiraminimo, atsakymų į egzistencinius klausimus ar tiesiog patvirtinimo, kad ne mes vieni dienas leidžiame su pižama ar neplauta galva.

Socialiniai tinklai leido mums tarsi pro rakto skylutę stebėti kitų, kaip ir mes, užsidariusių tarp keturių sienų, gyvenimus. Skaitmeninėje tikrovėje išgyvenome visiems bendras patirtis: nerimą, nuobodulį, nuovargį. Kartu su virtualiais draugais išbandėme naujus receptus, aptarėme pirmuosius skiepus, pradėtas jogos ar naujų kalbų pamokas. Mus jungė naujai atrasti hobiai, bendri receptai ar pandeminės mados naujienos. Šiose nematomose bendruomenėse ieškojome to, ko mums labiausiai trūko – gyvo bendravimo. Jos leido pasijusti grupės dalimi, leido patirti, kad ESAME NE VIENI.

Festivalio kuratorė Daiva Citvarienė
Koordinatorė Justina Petrulionytė-Sabonienė

ISTORIJOS


Varnos jį išmokė švabiškai, šarkos angliškai, žvirbliai rusiškai. Arkliai išmokė prancūziškai, Baltijos Lloydo draudimo kompanijos laivai amerikoniškai. O iš ko petnešas išmoko nešioti jis, miestas Menapolis? Ogi iš telegrafo stulpų. Štai Menapolis išeina pasivaikščioti po Europą ir ties kiekvienu kampu keičia išvaizdą. Mėgdžiodamas Berlyną jis apsiskuta smilkinius, mėgdžiodamas Paryžių, jis ima nešiot katiliuką. Ir pareina Menapolis iš pasivaikščiojimo namo, vesdamasis visą pulką žvaigždžių. /.../ Girtutėlis nuo savo svajonių, Menapolis stebi upe plaukiančius žiburius.

Markas Zingeris, Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius, 1998


Koks spalvingas buvo šitas miestas! Deja, toks daugiataučio Kauno paveikslas retas lietuvių literatūroje, o taip pat ir mūsų vaizduotėje. Tačiau tokį praeities Kauną liudijančių istorijų – gausu. Dažnai jas užgožia stereotipinis „lietuviškiausio“ Lietuvos miesto įvaizdis. Arba paprasčiausiai tas istorijas pamiršome. Norime jas priminti.

Čia rasite literatūros ir kitokių tekstų, pasakojančių apie daugiatautį Kauną ir kauniečių gyvenimus karo bei pokario metų mieste. Kai kurios istorijos gimė siekiant priminti kadais šiame mieste gyvenusių žmonių vardus bei likimus: Lėja Goldberg, Emmanuelis Lévinas, Henry Parlandas... Kitas istorijas įkvėpė mūsų surinkti atsiminimai – rašytojai juos tyrinėjo ir prikėlė naujam gyvenimui literatūros tekstuose.



1 redd1b white
galerija (1)galerija (2)
2021 m. foto galerija antr2021 m. foto galerija pirm

Organizatorius

Pagrindiniai rėmėjai

Oficialus transliuotojas

Projekto draudikas

Tarptautinės komunikacijos rėmėjas

Rėmėjai

Festivalio programos partneriai