Didysis renginys｜„ŠVĘSKIME UPĘ!“

Projekto principai:

Bendruomenės – dalyvaujamosios kultūros ugdymas, decentralizacija, įgalinimas, vietos kultūros puoselėjimas, įtraukimas, įvairovė, ryšiai
Fluxus – skirtingų disciplinų jungimas, atsitiktinumas, nuotykis, „pasidaryk pats“ kultūra ir estetika, paprastumas, nuolat kintantis judėjimas, naikinama riba tarp meno ir gyvenimo, „išjudėjimas“ iš kasdienybės bei rutinos 

Veiklos vieta: upės Neris ir Nemunas bei jų pakrantės
Seniūnija: Centro ir Vilijampolės seniūnijos
Veiklos laikotarpis:
Tęstinės veiklos: 2020-2022 m. kovo- rugsėjo mėn.
Baigiamasis renginys: 2020 m. rugpjūčio mėn. 22 d. / 2021 m. gegužės mėn. 22d. / 2022 m. gegužės mėn. 21d. (Kaunas 2022 renginio „Santaka“ dalis)
Projekto iniciatoriai: Romena Puikytė („Fluxus Labas!“ veiklų fasilitatorė), Vitalija Kuršienė (Vilijampolės bendruomenės centras „Veršva“), Gita Balžekaitė (Fluxus Labas! veiklų fasilitatorė)
Bendradarbiauta su:
2020 metai: VšĮ „Moterų erdvės“, VšĮ „Kai gerai“, Kauno V. Kudirkos viešąja biblioteka, Kauno miesto muziejumi, Kauno 1– ąja muzikos mokykla, VšĮ „Vandens turistai“, Panerio poilsiaviete, MB „Irklinis“, Lapių miestelio bendruomenės centru, VšĮ „Slackline Lietuva“, „Juodai baltai. Portretai Šaržai“, UAB „Mūsų Odisėja“, bendruomene „Aktyvus laisvalaikio jaunimas“, jaunimo iniciatyva „Žaidžiam Kauną?!“, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi (Istorine Lietuvos Respublikos Prezidentūra), Sutartinių giedotojų grupe „Kadujo“, savirealizacijos erdve „ATIK ESUP“, Aleksoto bendruomenės centru, Panemunės bendruomenės centru, KTU tautinio meno ansambliu „Nemunas“, gidu Karoliu Kasperu, Fluxus Labas! Laboratorijomis „Parakas“ ir „Stuba“, gamtininku Mindaugu Kirstuku (Kauno marių regioninio parko direkcija), muzikos edukatore Daiva Štarevičiūte (asociacija „Santarvės bendruomenė“), lotynų Amerikos šokių šokėja Vidmante Šlepikaite, folkloro dainų atlikėja Elena Kovėriene, folkloro ansambliu „Žaisa“, Jaunimo asociacija „Patirk“, Centro ir Vilijampolės seniūnais, restoranu „Fresh Buffet Medžiotojų užeiga“, verslo centru „Kauno dokas“.

2021 metai: aitvaristais Raminta Kriščiūnaite, Jonu Kriščiūnu, Giedre Aleksandravičiūte, muzikos atlikėju Giedriumi Balbieriu, pianiste Roberta Daugėlaite, smuikininke Ieva Laučkaite, grupe „Kadujo“ (Laura Lukenskiene, Ramune Balčiūniene, Rasa Mikužyte), muzikos atlikėjais Renatu Savicku, Tomu Petkevičiumi, Slackline Lietuva, KTU žygeivių klubu „Ąžuolas“, Aleksoto bendruomenės centru, Petrašiūnų bendruomenės centru, Panemunės bendruomenės centru, Vilijampolės bendruomenės centru „Veršva“, bendruomenine erdve „Kita Neries pusė“, VšĮ „Pelėdų kava“, Kauno V. Kudirkos viešąja biblioteka, Kauno tautinės kultūros centru, Gričiupis 11 / Fluxus kiemas, Naujasodis / Fluxus kiemas, Jaunimo asociacija “Patirk”, Kauno iššūkio komandomis “Atspindžiai” ir “Komoda”, Kleboniškio bendruomenės centru, Lapių miestelio bendruomenės centru (Kauno rajonas), Kūrybos ir užimtumo namais „Stuba“ (Kauno rajonas), Aktyvaus laisvalaikio jaunimo bendruomene , No Name studio, Aitvarų perykla, Aitvarai.lt, Irklinis.lt, VšĮ „Vandens turistai“, Panerio poilsiaviete.

2022 metai: edukatore Evelina Šmukštelyte, Vitalija Kuršiene, plaustų edukatoriumi Vaidu Bernotu, muzikos grupe Jukka’s Orchestra (Suomija); iniciatyva „Čiula ulba“ (Dovilė Adamonytė), VDU doc. dr. Ingrida Šatkauskiene, KTU žygeivių klubu „Ąžuolas“ (2asm.), VšĮ „Slackline Lietuva“ (2asm.), Giedriumi Balbieriumi ir G-Trio (5asm.); Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetu (Viktorija Vaitilavičiūte); Vykintu Gerve (gerve.lt), gidu Karoliu Kasperu, IMPRO Kaunas, šokėja Ema Senkuviene, Teatras P, šokėju Džiugu Kunsmanu (Teatronas); Cirko Sapiens (2 cirko edukatoriais), Alytaus jaunimo centro dramos studija „Skrajokliai” (10 asm.), Lietuvos liaudies buities muziejumi, menininke Greta Duobiene, rašytoja Sandra Valavičiūte, VDU Botanikos sodu, Maironio lietuvių literatūros muziejumi, Kauno m. V. Kudirkos viešąja biblioteka, VšĮ “Ridikėlių mokyklėlė”, Sutartinių giedotojų grupe „Kadujo“, gamtos gidu Mindaugu Kirstuku, kultūros animatore Indre Mačiulyte, kultūros animatoriumi Dominyku Vaitiekūnu, fechtavimo klubu “Floretė”, menininke Karolina Aleškevičiūte, Kauno senjorų taryba, Kleboniškio bendruomenės centru, Petrašiūnų bendruomenės centru, Aleksoto bendruomenės centro Voltižierių kuopa, Panemunės bendruomenės centru, Vilijampolės bendruomenė centru „Veršva“, Jaunimo asociacija “Patirk”, Aktyvus laisvalaikio jaunimu (5asm.), Baltijos jūrų skautais, Emocinio intelekto klubu, „Kauno iššūkio“ komanda „Metafora“, Vertimų stovyklaviete, Nacionaline alopecijos asociacija, „Kauno iššūkio“ komanda „NEfonas“ (4 muzikos grupės 20asm.), Kelmės VVG delegacija, Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022 delegacija, Panerio poilsiaviete, VšĮ Vandens turistais, MB Irklinis, VšĮ sporto klubu „Birštono Nemunas“, baidares – kanojos.lt

Dalyviai:
2020: 
260 dalyvių, kurie įsijungė į upių pakrantėse vykusias veiklas.
70 dalyvių Didžiojo renginio „Švęskime Upę!“ metu.
2021: 
42 dalyviai, kurie pasiruošimo etape įsijungė į aitvarų dirbtuves.
160 dalyvių Didžiojo renginio „Švęskime upę“ metu.
2022:
204 dalyviai, kurie pasiruošimo etape įsijungė į aitvarų ir plaustų dirbtuves
275 dalyviai Didžiojo renginio „Švęskime upę“ metu.

Lankytojai:
2020:
120 lankytojų, kurie apsilankė upių pakrantėse vykusiose veiklose.
130 lankytojų Didžiojo renginio „Švęskime Upę!“ metu
2021:  
50 lankytojų, kurie prisijungė renginio „Švęskime upę“ starte ir finiše (tarpinių stotelių pakrantėse nebuvo dėl pandemijos suvaržymų)
2022:  
Apie 1000 lankytojų, įsitraukusių į veiklas upių pakrančių stotelėse

2020 m. vasario mėn. 32 atstovai iš įvairių Kauno miesto ir rajono bendruomenių bei iniciatyvų autobusu keliavo į Kroatiją, kur daugiatūkstantiniame „Rijekos karnavale“ pristatė teatralizuotą pasirodymą. Kelionės, kuri truko 4 paras, metu trys aktyvios, skirtingoms bendruomenėms atstovaujančios moterys Romena, Vitalija ir Gita atrado, kad visas jas sieja svajonė, jog kauniečiai atsigręžtų į upes, jų pakrantes ir drauge naujai atrastų vietos bendruomenių, gyvenančių prie upių, savastį. Taip gimė iniciatyva „Švęskime Upę!“. 

Šios iniciatyvos tikslas – paskatinti atverti upes (jų vandenis ir pakrantes) kultūriniams renginiams, bendruomeniniams susitikimams, kurti naujus meno reiškinius. Taip pat, tai kvietimas drauge auginti miesto gyventojų sąmoningumą bei pagarbą upėms – kalbėti apie gamtos svarbą miestui ir miesto poveikį upėms; siekti ekologiško tvarumo.  

Renginio „Švęskime Upę!“ planavimas trunka apie 2 – 3 mėnesius, kurių metu vystoma idėja, formatas, veiklų tinklelis: vyksta susitikimai su įvairiais žmonėmis bei organizacijomis, kviečiant prisijungti prie iniciatyvos ir kurti bendrą turinį upių pakrantėse. Susitikimų metu taip pat apsibrėžiama teritorija: kasmet ji šiek tiek skiriasi, atsižvelgiant į renginį įsitraukusias bendruomenes, numatytą veiklų kiekį, išorines aplinkybes (pvz., 2021m. maršrutas buvo sumažintas, atsižvelgiant į pandemijos ribojimus).  

„Švęskime Upę!“ apima tris lygiagrečiai vystomas kryptis: 

  1. Pasiruošimo veiklas didžiajam renginiui „Švęskime upę!“. Tai kūrybinės aitvarų ir plaustų dirbtuvės, skirtos „Švęskime upę!“ renginio dalyviams – aktyvioms Kauno bendruomenėms ir miestiečiams. Pačių dalyvių dekoruoti aitvarai (koinobori) tampa kultūrinės upių šventės dalimi, apjungiančia dalyvius bendru atributu – unikaliomis baidarių ir plaustų vėliavomis ar burėmis. Dalyviai yra skatinami ieškoti labiausiai vietos, bendruomenės tapatybę atspindinčių ženklų bei simbolių, ir juos kūrybiškai atvaizduoti savo aitvaruose. Tuo tarpu 2022-aisiais pasiruošimo veiklų tinklelis pasipildė plaustų dirbtuvėmis, kurių metu aktyvios susibūrusios komandos / bendruomenės galėjo pasigaminti plaustą, jį dekoruoti ir pasiduoti iššūkiui plaukti upe savadarbe plaukimo priemone. Visos šios veiklos, esant galimybei, yra organizuojamos upių pakrantėse, įtraukiant ir vietos bendruomenes. 
  2. Bendruomeninių (kūrybinių ir pažintinių) veiklų prie upės skatinimą vasaros laikotarpiu, įtraukiant vietos gyventojus, organizacijas, verslo įmones. Birželio – rugpjūčio mėnesiais prie upių mieste periodiškai vyksta šokio, pasidainavimų, sporto užsiėmimai; kūrybinio rašymo, muzikos instrumentų, rankdarbių dirbtuvės; pažintinės ekskursijos, pasivaikščiojimai su gamtininku. Vasaros metu įgyvendinamos veiklos yra skirtos padrąsinti ir pakviesti bendruomenes bei pavienius žmones bendrakūrybai, atkreipti dėmesį į upių pakrantes, ieškoti sąsajų tarp praeities ir šiandienos. Taip pat kiekvienas susitikimas tampa galimybe skleisti žinią apie Didįjį „Švęskime Upę!“ plaukimą ir kviesti jį kurti drauge. 
    Kaip atskirą svarbią iniciatyvą vasaros laikotarpiu galima išskirti festivalį „Piešiame Nemuną“, kuris apjungia skirtinguose Nemuno krantuose gyvenančias kaimynines bendruomenes bendrakūrybai prie upės. Dalyvauti gali visi – kasdienoje nepiešiantys, meno mėgėjai ir profesionalūs menininkai. Festivalio idėja gimė 2019 metais dalyvaujant „Upynių“ kūrybinėse dirbtuvėse, o 2021- aisiais suorganizuotas pirmas festivalis Kaune ir Kauno rajone, kuris jau po metų išsiplėtė ir į kitus Lietuvos miestus (Alytų, Birštoną ir kt.). Festivalis „Piešiame Nemuną“ apima kūrybinius susitikimus – dirbtuves su menininku upių pakrantėse; Nemuno plenerą (vienos dienos renginį, kuris vienu metu organizuojamas skirtingose Kauno miesto ir rajono vietose); sukurtų kūrinių parodas viešose erdvėse. 
  3. Didžiojo renginio – bendruomenių plaukimo „Švęskime Upę!“ planavimas ir įgyvendinimas. Tai kultūrinį upių sezoną atidarantis renginys, vykstantis švenčiant Kauno gimtadienį. Dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje kūrėsi Kaunas, tad daugelį metų upės gyventojams reiškė ryšius ir mainus. Šiandien upės mus visus, gyvenančius skirtinguose mikrorajonuose, apjungia į vientisą miestą, o naujus ryšius ir kultūrinius mainus kuriame patys. Dalyvauti renginyje gali kiekvienas, savo ar nuomota baidare, plaustu, kita vandens priemone, drauge su šeimos nariais, kaimynais, bičiuliais ir bendraminčiais įsiliedami į kultūrinius mainus. Šio renginio pagrindu tampa žmogiškieji bei organizaciniai ištekliai, t.y., iš anksto suplanuotose kultūrinėse stotelėse bei ant vandens plaukiančiose platformose įsikuria įvairios kūrybinės aktyvacijos, meno pasirodymai, edukacijos. Juos pasiekti galima tiek plaukiant baidarėmis, plaustais, irklentėmis numatytu maršrutu, tiek pėstute ar dviračiu. Iš viso maršrutą skirtingais metais sudarė 4 – 8 stotelės, kuriose  vyko skirtingo pobūdžio veiklos: 
  • Pokalbių piknikas apie upes ir jų reikšmę; gamtos poreikį mieste; rekreaciją miesto paupiuose ir kt. 
  • Tapyba ir atvirlaiškių nuo upės rašymas, žuvelių iš molio lipdymas, portretų piešimas (intriguojančia tema: „Jei tu būtum žuvis, kaip atrodytum?“), tapybos dirbtuvės ir kt.  
  • Sporto pramogos, stalo žaidimai, knygų mainytuvės.  
  • Šokio, muzikos, teatro, improvizacijos pasirodymai, kuriuos dovanoja partneriai (kultūros ir švietimo įstaigos). 
  • Profesionalių gidų ekskursijos, kupinos įdomių faktų apie gyvenimą prie upės (pėsčiomis ir dviračiais). 
  • Netradicinės aktyvacijos, pvz., praeivius stebinantys kabantys hamakai po tiltais, slackline sūpynės ir proga išbandyti savo balansavimo ant virvės galimybes pradedantiesiems. 

Jau tapo tradicija, kad maršruto startuose dalyvius išlydi vietos bendruomenės su vaišėmis, dainomis, sporto treniruotėmis ar simbolinėmis dovanėlėmis, o finišuojančius maršruto pabaigoje pasitinka su gėlių vainikais.  Įgyvendinant visas tris kryptis, didžiąją dalį veiklų organizuoja prie idėjos savanoriškai prisijungę aktyvūs Kauno gyventojai bei kultūros organizacijos. Siekiant pritraukti skirtingas auditorijas, veiklos vyksta skirtingu metu (tiek darbo metu, tiek vakarais ar po darbo).  

Iniciatyvos „Švęskime Upę!“ veiklose bendruomenė yra suprantama plačiąja prasme – žmonės, gyvenantys prie upės, čia įsikūrusios įstaigos, organizacijos, verslai. Nors didžiąja dalimi veiklų norima pasiekti Neries ir Nemuno pakrančių (Senamiesčio ir Vilijampolės teritorijų) bendruomenes, tačiau susitikimai yra atviri visiems Kauno miesto gyventojams bei svečiams. 

Informacija apie veiklas skelbiama socialiniuose tinkluose, bibliotekose, skelbimų lentose. Likus savaitei iki didžiojo „Švęskime Upę!“ plaukimo, viešai matomoje erdvėje Santakos parke prie Neries buvo pastatytas mobilus „Upynių“ lauko paviljonas, kuriame buvo pateikiama visa aktuali informacija apie plaukimą, įsitraukusius dalyvius bei planuojamas veiklas. 

Platus veiklų formatas bei laikas lėmė tai, kad įsitraukė labai įvairūs žmonės: kūrybinėse dirbtuvėse daugiausia dalyvavo šeimos su vaikais bei senjorai; šokiuose, pasidainavimuose – vidutinio amžiaus dalyviai; ekskursijose, pasivaikščiojimuose su gamtininku – studentai ir senjorai, na, o Didžiajame „Švęskime Upę!“ plaukime plaukė VISI.  

Nemaža dalis dalyvių galimybę rinktis mieste ant pievos, prie upės ir čia šokti, dainuoti, rašyti, kurti, bendrauti įvardino kaip naują patirtį. Tokio formato veiklose daugelis dalyvavo pirmą kartą ir sakė nuo šiol ieškosiantys geltonos vėliavėlės (visose iniciatyvose buvo naudojama „Fluxus Labas!“ vėliavėlė, žyminti konkrečios iniciatyvos susitikimo vietą prie upės) ir jungsis prie veiklų. Džiugino tai, kad prie veiklų (pvz., pasidainavimų, šokių) jungėsi tiek profesionalai, tiek į jas pirmą kartą pasinėrę žmonės. Susitikimų metu žmonės ne tik dalyvaudavo veiklose, bet po jų ir patys noriai dalindavosi su upėmis susijusiais vaikystės prisiminimais, istorijomis, idėjomis, ką dar galima nuveikti kartu. Beveik visi plaukę Didžiajame „Švęskime Upę!“ renginyje įvardino, kad upe mieste plaukė pirmą kartą ir naujai pamatė Kauną bei jo pakrantes. 

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad „Švęskime upę“ – naujo formato eksperimentinis renginys, svarbu išsigryninti iššūkius, su kuriais per 2020 – 2022 metus susidūrė iniciatyvinė komanda: 

  • Nuolat kintantys karantino ribojimai renginiams. Neabejotinai svarbus veiksnys, įtakojęs veiklų pobūdį, masiškumą bei planavimą (veiklos orientuotos į nedidelius susibūrimus, vyko lauke, kartais beveik ekspromtu), pvz., 2021 – aisiais likus dviem dienoms iki Didžiojo renginio buvo paskelbtos sugriežtintos karantino sąlygos ir privalomas kaukių dėvėjimas. Dėl šių pokyčių buvo atsisakyta keleto kūrybinių veiklų bei atkrito dalis dalyvių iš besiribojančių seniūnijų.
  • Maršruto ilgis ir stotelių skaičius. Nors buvo iš anksto planuota, kad Didysis „Švęskime Upę!“ plaukimas truks visą dieną ir dalyviai tam kviesti pasiruošti, tačiau pirmais metais daliai žmonių maršrutas pasirodė per ilgas ir varginantis (ypač vyresnio amžiaus asmenims ar plaukusiems su vaikais). Be abejo, tam įtakos turėjo ir ne visada palankios oro sąlygos, netinkamas fizinis bei emocinis pasiruošimas, savo jėgų pervertinimas. Be to, daugumai pritrūko laiko kokybiškai praleisti laiką numatytose veiklų stotelėse. Atsižvelgiant į tai, sekančiais metais maršrutai buvo koreguojami, juose įtraukta mažiau, bet kokybiškiau išpildytų, kūrybinių stotelių, sudarytos sąlygos dalyvauti tik dalyje maršruto.
  • Renginio data. Organizuojant renginį buvo išbandytos skirtingos renginio datos (gegužės, rugpjūčio mėn.), tačiau galų gale apsistota ties gegužės 23 d., kai švenčiamas Kauno miesto gimtadienis. Data pasirinkta neatsitiktinai, bet siekiant simboliškai pažymėti, kad Kaunas – upių miestas, o tuo pačiu šiuo pirmuoju bendra – kultūriniu išplaukimu atidaryti aktyvių veiklų pakrantėse sezoną. Be to, data pasiteisino ir siekiant į renginį įtraukti kultūros, švietimo įstaigas, bendruomenes, nes tai laikas, kai organizacijos dar neatostogauja, bet jau nori burtis ir būti lauke.
  • Savanoriškas dalyvavimas vs Įsipareigojimas. Nors bendruomenių dalyvavimas plaukime buvo grįstas savanoriškumo principu, tačiau siekiant rezervuoti / užsakyti pakankamai plaustų ir baidarių buvo svarbu žinoti galutinį plaukiančiųjų skaičių. Deja, net likus kelioms dienoms iki renginio dalyvių skaičius  bei sąstatai keitėsi.
  • Savanorių įtraukimas. Labai svarbu įsivertinti, kad veiklos yra išsidėsčiusios nemažais atstumais viena nuo kitos, tad ypač pasiruošimo ir susitvarkymo etapuose svarbu turėti papildomų akių ir rankų.
  • Žmogaus ir upės santykio pokytis. Ne vienas veiklų prie upės dalyvis pastebėjo, kad anksčiau prie upės mieste beveik neateidavo, jos „nematė“, o šios neformalios, jaukios kūrybinės veiklos suteikė galimybę upę pamatyti naujai. Tai įtakojo, kad po to norisi prie upės sugrįžti ir čia praleisti daugiau laiko.
  • Vidinis dalyvių pokytis (drąsa daryti tai, ko anksčiau nedarė (pvz., dainuoti ar šokti) bei padidėjęs dalyvių sąmoningumas – atkreipti dėmesį į miestą, kuriame gyvena, jo viešas erdves, upes, ir kad kiekvienas iš jų gali kurti, inicijuoti pokyčius šiose erdvėse).  
  • Bendraminčių grupės atradimas ir iniciatyvinės komandos sustiprėjimas (dauguma dalyvavusių renginyje labai geranoriškai atsiliepė apie visas veiklas, kuriose dalyvavo ir ketina pagal galimybes ateityje įsitraukti į bendro turinio kūrimą. 
  • Naujų veiklos formatų prie upės išbandymas (tai buvo nauja patirtis tiek veiklų organizatoriams, tiek į jas neformalioje gamtos aplinkoje prisijungiantiems žmonėms), visos veiklos vyko tik atvirose viešosiose erdvėse prie upės.  

Festivalis „Švęskime upę 2022“: 

Festivalio „Švęskime upę 2022“ VIDEO: https://www.youtube.com/watch?v=Tmppx5G-sFs  

Festivalis „Švęskime upę 2021:

Festivalis „Švęskime upę 2020“: 

https://m.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/kauno-rajone-bendruomeniskumo-svente-upiu-pakrantese-982197 

Iniciatyva „Švęskime upę“ renginyje Fluxus festivalis:
https://www.youtube.com/watch?v=s9N0FhVe13Q  

Festivalis „Švęskime upę 2020“ VIDEO:
 https://www.youtube.com/watch?v=OfYKK-gdobE 

Festivalis „Piešiame Nemuną:  

Facebook grupė: https://www.facebook.com/groups/sveskimeupegrupe 

Iš finalinio renginio, rugpjūčio 22 d. (iš el. laiškų ir žinučių FB grupėje)

  • „Gyvenam šalia upės ir jos nepastebim. Dabar dažniau nueinu prie upės ir tai kitoks bendravimo laikas – minčių ir įspūdžių. Tikrai šventėme upę, ačiū organizatoriams, lauksiu kitų metų.“ (prisijungusi į pasidainavimus prie upės vasaros metu)
  • „Nuo pat pradžių visas stebino. Patiko tapyti, kurti atvirutes, būrimas. Labai nustebino kabantys po tiltu jogos akrobatai. Labai gaila, kad nespėjome į sutartinių koncertą, bet masažas plaukimo gale kompensavo „praradimus“. Patiko viskas, entuziazmas liejosi per kraštus. Smagi komanda plauste, kuri buvo sulipdyta iš atsitiktinių dalyvių. Tokio masto renginys labai gerai buvo sustyguotas. Gera proga išbandyti save, pabūti nepažįstamų žmonių rate ir su jais susidraugauti“.
  • „Šeštadienį apturėjome šaunią kelionę baidarėmis upe, nuo Lapių iki Kauno. Plaukėme Nerimi ir Nemunu Kaunas2022 organizuotame žygyje „Švęskime upę kartu“. Puikus oras, gera organizacija, jautri „Lino kelio“ meninė instaliacija „Kauno pilyje“ ir finišas Lampėdžiuose. Savaime aišku, kad su nuotykiais, per upės slenksčius ir rėvas, su nuostabia kompanija šešias valandas turėjome nepakartojamų įspūdžių. Ačiū organizatorei Romenai, bendrakeleiviams Panemuniškiams ir visiems nuostabiems žygio dalyviams.“ (Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas)

Iš kitų vasaros metu vykusių iniciatyvų prie Neries

  • „Čia kaip prie jūros! Net prie jūros nereikia važiuoti. Net dar geriau, ten nieks nepasiūlys pašokti.“
  • „Labai gera čia dainuoti, kai balsas taip tarsi sklinda upe.“
Fluxus labas! Bendruomenių iniciatyvos