Mnemosyne. Emocinis žemėlapis I Aleksotas

Projekto principai:

Bendruomenės – dalyvaujamosios kultūros ugdymas, decentralizacija, įgalinimas, bendradarbiavimas, vietos kultūros puoselėjimas, dalinimasis, įvairovė.
Fluxus –  nuotykis, paprastumas, naikinama riba tarp meno ir gyvenimo, „išjudėjimas“ iš kasdienybės bei rutinos.   

Seniūnija: Aleksotas
Veiklos laikotarpis: 2022 balandis – rugsėjis
Projekto iniciatoriai: “Kaunas 2022” bendruomenių programa “Fluxus Labas!”
Bendradarbiauta su: Effetto Larsen (Italija)
Dalyviai: 27, iš jų 7 savanoriai (Ignas Gruodis, Vykintas Gervė, Simona Jakaite, Smiltė Januskevičiūtė, Urtė Raudoniūtė, Andrius Kilius, Darius Jatautas) ir 20 istorijų pasakotojų.
Lankytojai: 260  

„Effetto Larsen” –  tarptautinis menininkų kolektyvas, savo veikloje daugiausia dėmesio skiriantis žmonių santykiams. Savo projekte „Mnemosyne” menininkai perbraižo žemėlapius remdamiesi žmonių išgyvenimais ir susiedami vietas su emocijomis. „Mnemosyne” rezultatas – emocinis Aleksoto žemėlapis, atspindintis vietinių prisiminimus ir patirtį. 

Projekto etapai: 

2022 balandžio 27-28 I Savanorių mokymai. 2022 balandį bendruomenių programa “Fluxus Labas!” paskelbė atvirą kvietimą Aleksoto gyventojams prisidėti prie projekto “Mnemosyne” renkant kitų gyventojų istorijas bei jas pristatant parodos metu. Prie projekto prisijungė 8 savanoriai, kurie dvi dienas po kelias valandas kartu su “Effetto Larsen” menininkais praktikavosi istorijų rinkimo ir jų perteikimo žiūrovams technikų.  

2022 gegužė – birželis I Istorijų rinkimas. Apmokyti savanoriai individualiai susitikinėjo su žmonėmis bei rinko jų prisiminimus Aleksote. 

2022 rugsėjo 16-18 I Žemėlapio pristatymas. Ant didžiulio (3×5 metrai) Aleksoto žemėlapio LEGO figūrėlėmis, spalvomis bei tekstu buvo vaizduojamos užfiksuotos gyventojų istorijos. Savanoriai kiekvienam parodos lankytojui pravedė 15 minučių trukmės turą po Aleksoto žemėlapį ir pasakojo jame užfiksuotus nutikimus.  

Projekto tikslas – skatinti dialogą tarp Aleksoto gyventojų ir skirtingų kartų; prisiminti mikrorajono istoriją tiek iš faktinės, tiek iš emocinės/asmeninės pusės; įvertinti gyvenamosios vietos svarbą savo gyvenime. 

Įtraukta bendruomenė: 

Savanoriai. Vyresniųjų klasių moksleiviai, studentai ir jauni profesionalai, dauguma jų – gyvenantys Aleksoto mikrorajone.  

Metodai:  

Kviesti aktyvūs mikrorajono gyventojai (asmeninis ryšys), bendradarbiauta su mokyklomis ieškant aktyvių moksleivių, paskelbtas atviras kvietimas, kuriuo dalintasi “Fluxus Labas!” Ir “Kaunas 2022” socialinių medijų paskyrose. 

Procesui padėjo pastovus nuotolinis bendravimas tarp Effetto Larsen komandos narių (Matteo Lanfranchi, Miglė Remeikaitė) ir savanorių: susirašinėjimai, dalinimasis sėkmėmis ir sunkumais.  

Istorijų pasakotojai. 18-88 m. Aleksoto mikrorajono gyventojai 

Metodai:  

Siekiant atrasti žmones, turinčius įdomių pasakojimų, projekto idėja pristatyta Aleksoto bendruomenės centro susitikimo metu. Respondentams savanoriai uždavė šiuos klausimus: “Ar Aleksote yra tokia vieta, pro kurią praėjęs negali negalvoti apie kažkokį įvykį?”; “Kokia emocija, spalva, garsas su tuo įvykiu asocijuojasi?”. Atsakymai nugulė žemėlapyje bei savanorių pasakojimuose. Dar prieš interviu savanoriai buvo instruktuoti pasirinkti kuo įvairesnius (amžiumi, veiklos sritimi ir kt.) pašnekovus. 

Lankytojai. Parodą aplankė 260 įvairaus (daugiausia vyresnio) amžiaus ir lyties gyventojų bei miesto svečių. Maždaug pusė lankytojų – Aleksoto gyventojai, parodą aplankė ir keli užsieniečiai. 

Metodai: žemėlapis buvo pristatytas VDU Botanikos sode Aleksoto šventės metu, šventės svečiai buvo kviečiami taip pat apsilankyti šalimais esančiame pastate ir mintimis pakeliauti po Aleksotą. Praėję turą, lankytojai buvo kviečiami ant popieriaus lapo pažymėti vietą bei aprašyti su ja susijusią savo istoriją.  

  • Nuo pat mokymų pradžios buvo pabrėžiama, kad tai – kelių mėnesių įsipareigojimas, tačiau pusė savanorių iki projekto pabaigos neišsilaikė. Tai galėjo lemti projekto išsidėstymas laike – istorijų rinkimą iki jų pristatymą skyrė 2 mėnesiai, tad savanoriai galėjo prarasti motyvaciją. Pora savanorių pristatyme negalėjo dalyvauti dėl ligos. Nepaisant šių priežasčių, pristatymas pavyko – prie projekto prisijungė vienas naujas savanoris, kurį pavyko greitai apmokyti.  
  • Savanoriai turėjo suvaldyti didelį informacijos srautą, mat pasakojimai dažnai  išsiplėsdavo ir nukrypdavo nuo temos. Čia jiems padėjo pasiruošimo metu pereiti mokymai. 

Vienas pagrindinių Aleksoto bendruomenės centro iššūkių – pasyvus jaunimo įsitraukimas į bendruomenines veiklas. Nors pradžioje projektas “Mnemosyne” nebuvo orientuotas į šio iššūkio sprendimą, subūrus savanorių komandą paaiškėjo, jog projektas suteiks ir progą užmezti kartų dialogą. Viso projekto metu 8 jaunimo atstovai susipažino su daugiau nei 20 vyresnės kartos atstovų ir susitikimų metu sukūrė stipresnį ryšį. Nors trumpoje perspektyvoje poveikį vertinti sudėtinga, tikimasi, jog šis bendradarbiavimas prisidės prie ilgalaikių pokyčių. 

Didžiausias pokytis projekto metu pastebėtas dirbant su savanoriais. Jauni Aleksoto gyventojai įgavo tarptautinio projekto ir darbo komandoje patirties bei užmezgė naujų ryšių. Ne visi savanoriai anksčiau turėjo viešo kalbėjimo praktikos, tad šis projektas suteikė galimybę lavinti šiuos įgūdžius ir suteikė drąsos juos pritaikyti. 

Be to, projektas paskatino tiek prisidėjusius prie projekto, tiek aplankiusiu parodą didžiuotis savo gyvenamąja vieta bei svarstyti aplinkos, kurioje užaugome, svarbą. Šis jausmas skatina prisidėti prie savo gyvenamosios vietos puoselėjimo ir ugdo pilietiškumą.